The Interaction of memory and the interior in the interwar Kaunas living space (1918-1940)

LT[...] Straipsnyje atminties ir interjero sąveika atskleidžiama dvejopai: iš vienos pusės siekiama prisiminti realiai egzistavusią tarpukario Kauno gyvenamojo interjero erdvę, iš kitos pusės stebima, kaip pati atmintis paveikia gyvenamosios aplinkos stilistinę raidą. Aptariant žmogaus buvimo – profesijos, tautinio tapatumo, laisvalaikio veiklos, ir turėjimo – jo padėties visuomenėje, šeimos – įtaką, atpažįstamas tarpukario kauniečių mąstymas ir jo veikiama besiformavusi gyvenamoji aplinka. Atvejo studijai pasirinkti du gana skirtingi Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune buvę gyvenamieji interjerai: vienas jų – tai perkrautas daiktais ir detalėmis kolekcininko Vlado Daumanto-Dzimidavičiaus (1885-1977) namų interjeras, atstovaujantis konservatyvaus, retrospektyvaus mąstymo kryptį, ir stilingi, turintis modernizmo, art deco stiliaus bruožų Jono Vailokaičio (1886-1944) namai, reprezentuojantys tuometinį modernizmo siekį ir tarptautinių kultūrinių naujovių įtakas. Tikslinga yra nustatyti atminties ir interjero sąveikos formas gyvenamoje erdvėje ir, remiantis minėtų asmenybių gyvenamosios aplinkos pažinimu, gauti papildomos informacijos apie tarpukario Lietuvos interjero (dizaino) istoriją. Pasirinktas kolektyvinės atminties metodas įgalina atpažinti tarpukario Lietuvos gyventojų mąstyseną ir nuostatas kaip tuometinės kolektyvinės kultūros dalį, siejamą su tuometiniu kolektyviniu tapatumu, taip pat pastebėti kolektyvinės kultūros atspindžius tuometinėje Lietuvos interjero dizaino erdvėje. Ištyrus interjerus pastebima, kad tautinio, kaip kolektyvinio, tapatumo eksponavimas individualioje gyvenamoje aplinkoje buvo sąmoningas troškimas abiem atvejais, o gyventojų biografijų faktai papildo tautiškumo sampratą tuo, kad lietuviškumas tuo metu buvo suvokiamas labiau Lietuvos valstybingumo nei etnine prasme. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Architektai; Architektūra; Art deco; Atmintis; Baldai; Dizainas; Interjeras; Jonas Vailokaitis; Kolekcininko interjeras; Pastatai (statiniai, namai); Stilius; Tarpukario Kaunas; Tarpukaris; Tautinis stilius; Tautinis tapatumas; Tautiškumas; Vladas Daumantas; Architects; Architecture; Art deco; Buildings (constructions, homes); Collector's home; Design; Furniture; Interior; Interwar; Interwar Kaunas; Jonas Vailokaitis; Lithuania; Memory; National identity; National style; Nationality; Style; Vladas Daumantas.

ENThe paper reveals the interaction of memory and interior in two ways: on the one hand, there is an attempt to remember the actually existing living interior space of interwar Kaunas; on the other hand, the paper observes how memory affects the stylistic development of the living environment. When discussing the influence of a man’s existence – profession, national identity, leisure, and possession – his social status and family, the thinking of interwar Kaunas residents and its affected forming living environment is recognised. Two rather different living interiors in the temporary capital of Lithuania, Kaunas, were chosen for the case study: one, overloaded with things and details, belonged to collector Vladas Daumantas-Dzimidavičius (1885–1977), representing the trend of conservative and retrospective thinking, and the other – stylish, modern, art deco house of Jonas Vailokaitis (1886–1944), representing the contemporary striving for modernism and the influences of international cultural novelties. It is purposeful to establish the forms of interaction of memory and the interior in the living space. The selected method of collective memory enables recognising interwar Lithuanian residents’ mindset and attitudes as part of the contemporary collective culture related to collective identity, also noticing the reflections of collective culture in the contemporary Lithuanian interior design space. The analysis of the interiors shows that exhibiting national identity in the individual living environment was a conscious craving in both cases, and residents’ biography facts supplement the concept of nationality in that Lithuanianness was then perceived more in a sense of the statehood of Lithuania rather than in an ethnic sense.

• Menotyra / Arts
• Istorija / History