Tautinio tapatumo raiškos ir raidos tendencijos studentų populiacijoje

LTStraipsnyje pristatomas studentų tautinį tapatumą atspindinčių nuostatų empirinis tyrimas, kurio tikslas – nustatyti studentų tautinį tapatumą atspindinčių nuostatų turinį, raiškos ypatumus ir palyginti nuostatų pokyčius per pastaruosius keletą metų. Tyrimas atskleidžia, kad nors studentų kraštutinės – nacionalistinės ir kosmopolitinės – nuostatos ir yra išreikštos nestipriai, bet stebimas nuostatų radikalumo didėjimas. Tyrimui pasirinkti studentai, nes tai yra intelektualusis šalies jaunimas ir jų tautinė socializacija nėra užbaigta. Empirinis tyrimas parodė, kad tautinis tapatumas sudėtingas, daugiamatis darinys. Naudojantis faktorine validacija, buvo išskirti Lietuvos studentų tautinį tapatumą atspindinčių nuostatų rodikliai. Kompleksiniame nuostatų struktūros modelyje išryškėjo apibendrinta dvimatė jų struktūra. Nuostatos gana aiškiai poliarizavosi į „tradicinio“ ir „modernaus“ tautiškumo dėmenis. Palyginus 2003 ir 2008 m. tyrimų duomenis, gauti gana ryškūs tautinį tapatumą atspindinčių nuostatų skirtumai. Išaugo kultūrinių ir pilietinių įsipareigojimų tautai svarba. Sustiprėjo įsitikinimas, kad žmogaus tautybę lemia kalba ir gyvenamoji vieta. Požiūris į tautinio apsisprendimo galimybes ne sustiprėjo, bet priešingai – sumenko. Ir kartu studentų tautinį tapatumą atspindinčios nuostatos tapo daugiau nacionalistinės. Pakito tautiškumo veiksnių vertinimas. Reikšmingiausi tautiškumo nešėjai išliko tėvai ir artimiausi giminės. Tačiau išaugo mokyklos institucijos reikšmė, padidėjo Bažnyčios ir draugijų įtaka asmens tautinio tapatumo formavimuisi.Reikšminiai žodžiai: Nuostatos; Tautiškumo veiksniai; Tautinis tapatumas; Factors of national identity; National identity.

ENThe paper presents the empirical survey aimed at determining the content of attitudes reflecting students’ national identity, peculiarities of expression, and at comparing changes in attitudes over several recent years. The survey reveals that although students’ radical – nationalist and cosmopolitan – attitudes are weakly expressed, enhancement of radicalness is observed. Students were selected for the survey, because they represent the intellectual youth of the country and their national socialisation is not accomplished. The empirical survey showed that national identity is a complex and multidimensional phenomenon. Factor validation was used to identify the indicators of attitudes reflecting Lithuanian students’ national identity. The generalised two-dimensional structure emerged in the complex model of the structure of attitudes. The attitudes rather clearly polarised into the elements of “traditional” and “modern” nationalism. The comparison of data of the 2003 and 2008 surveys revealed rather sharp differences in the attitudes reflecting national identity. The importance of cultural and civil commitments to the nation has grown. The conviction that a person’s nationality is determined by language and place of residence has strengthened. The attitude towards the possibilities of national self-determination has diminished rather than strengthened. At the same time, the attitudes reflecting students’ national identity became more national. The evaluation of factors of nationality has changed. Parents and closest relatives remained the most significant carriers of nationalism. However, the significance of the school institutions has grown and the influence of the Church and societies for the formation of a person’s national identity has increased.