LTAtsižvelgiant į Europos Sąjungos subalansuotą vandens išteklių naudojimo politiką, yra svarbu įvertinti žemės ūkio sektoriaus – vieno iš didžiausių taršos šaltinių – įtaką Vandens direktyvos tikslų įgyvendinimui. Tyrimo tikslas – nustatyti gyvulininkystės sektoriaus įtaką Nemuno upės baseino užterštumui. Dėl tarptautinės taršos tyrimas apėmė Lietuvos ir Baltarusijos teritorijas. Šiam tikslui pasiekti išnagrinėti strateginio vandens išteklių valdymo teisiniai aspektai, įvertintas gyvulių tankis ir jo dinamika, identifikuotos labiausiai užterštos vietovės Lietuvoje ir Baltarusijoje. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad gyvulininkystė yra intensyviau plėtojama Baltarusijoje esančioje Nemuno baseino dalyje. Lietuvoje esančioje Nemuno baseino dalyje gyvulių tankumas yra beveik dvigubai mažesnis ir pasižymi mažėjimo tendencija. Atlikto tyrimo rezultatai gali būti panaudoti racionalizuojant Baltijos jūros regiono vandens išteklių valdymo politiką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvulininkystė; Nemuno baseinas; Nemuno upės abseinas; Vandens tarša; Livestock farming; Nemunas catchment; Water pollution.
ENIn accordance with the contemporary sustainable water resources use policy in the European Union, it is important to assess the impact of the agricultural sector – one of the most important sources of pollution – upon the implementation of the objectives stipulated by the Water Framework Directive. The research therefore aims at analyzing the influence of the agricultural sector on the pollution of the Nemunas river basin. It was the transboundary pollution that forced the research to cover both Lithuanian and Belorussian territories. The paper analyzes legal aspects of the strategic management of water resources, estimates the livestock density and dynamics thereof, and identifies the most polluted territories in Lithuania and Belarus. Research results indicate that more intensive animal farming is maintained in the Belarusian part of the Nemunas catchment and has the tendency to increase. At the other end of spectrum, LSU per hectare is two times lower and has the tendency to decrease in Lithuania. [From the publication]