LTŽemės ūkis – rizikinga gamybos sritis, tačiau jos produkcija yra gyvybiškai svarbi. Daugelis šalių, iš jų ir Lietuva, ypač daug dėmesio skiria žemės ūkį palaikyti finansiškai. Vykdomos programos žemės ūkio produkcijos gamintojų palaikymui, tačiau nėra tyrimų, atskleidžiančių kiek veikianti žemės ūkio finansavimo sistema tenkina žemės ūkio produktų gamintojų, ypač smulkiųjų, poreikius, taip pat nėra vertinta, kokį poveikį ji daro skirtingų pagal dydį gamintojų investicijoms ir veiklos rezultatams. Tokie tyrimai svarbūs, siekiant tobulinti žemės ūkio produkcijos gamintojų išorinį finansavimą. Tyrime atskleisti žemė ūkio produkcijos gamintojų išorinio finansavimo būdai ir šaltiniai, apžvelgtos finansinių paskolų, kaip svarbiausio išorinio finansavimo būdo, suteikimo problemos. Įvertintas šių gamintojų kreditavimo lygis. Išanalizuotas finansavimo poveikis smulkiųjų ir stambiųjų gamintojų investavimui bei veiklos efektyvumui. Tyrimui atlikti buvo naudotas santykinių rodiklių lyginamosios ir dinaminės analizės ir sintezės metodas, skaičiavimams naudojant statistinius duomenis bei finansinius žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos svertinių vidurkių rodiklius. Nustatyta, kad nors paskolų suteikimą žemės ūkio produkcijos gamintojams stabdo didelis šios ūkio šakos rizikingumas ir poreikis smulkioms paskoloms, šalies žemės ūkio skolinimosi rodikliai yra patenkinami. Taip pat nustatyta, kad stambesnieji žemės ūkio produkcijos gamintojai santykinai skolinasi daugiau, tačiau gautas lėšas mažiau naudoja ilgalaikiam investavimui, todėl jų veiklos efektyvumas yra ne didesnis nei smulkiųjų. Smulkių žemės ūkio gamintojų sėkmingam vystymuisi svarbus tolimesnio kredito unijų augimo skatinimas, svaresnė investicinė parama. Finansiniai tarpininkai, kredituojantys smulkius gamintojus, turėtų daugiau teikti paskolų apyvartinėms lėšoms finansuoti.Reikšminiai žodžiai: Investicinė veikla; Skolinimosi santykiniai rodikliai; Veiklos efektyvumas; Žemės ūkio išorinio finansavimo sistema; External financing system of agriculture; Innovative activities; Operational efficiency; Relative indicators of borrowing.
ENAgriculture is a high risky, but very important economy branch. A lot of countries, including Lithuania, give special attention to the financial support of agriculture. It is essential to study how the current financing system of the agriculture meets the needs of agricultural producers, particularly the small ones, and to assess its impact on innovative activities and on activity results. The study reviewed risks and problems of agricultural lending and evaluated borrowing ratios of Lithuanian agricultural producers. Also study disclosed methods and sources of the financing of agricultural production, estimated its impact on investment and activity efficiency. Comparative and dynamic analysis and synthesis of financial data was applied in the study. The main financial information used in a study was weighted averages of performing data of farms and agricultural enterprises. Borrowing, investment and efficiency ratios were calculated and studied. It was found that although external financing of agriculture has a number of peculiarities to be associated with a small scale, seasonality, low capital turnover and others, the country's agricultural lending rates comparable to the EU average for borrowing. Various funds apply for the financing agricultural producers. Credit unions meet small farmers borrowing needs, than commercial banks tend to lend money to large agricultural producers. Large agricultural producers have bigger borrowing ratios, but use less of the received funds for long-term investments. This leads to similar operational efficiency of large agricultural producers and small ones. [From the publication]