LTNors literatūroje aptinkama daugybė bendro pobūdžio samprotavimų apie nacionalizmą, informacijos, kaip nacionalizmas atsispindi valstybės valdžios lygmeniu, faktiškai nėra. Tai determinuoja straipsnio tikslą – per parlamentinių partijų programų analizę atskleisti etninio nacionalizmo raišką valstybės lygmeniu, nes partijos demokratinėse sistemose yra esminiai valdžios institutai, formuojantys valstybės politiką. Pasitelkus klasikinių nacionalizmo teoretikų Anthony D. Smitho, Karlo W. Deutscho, Benedicto Andersono, Rogerso Brubakerio, Ernesto Gellnerio įžvalgas, sudaromas tyrimo modelis: išskiriami penki etninio nacionalizmo kintamieji, kurių apraiškų ieškoma programose. Dėmesys partijų programų analizei etninio nacionalizmo kontekste leidžia efektyviai atskleisti esmines partijų nuostatas šiandienos aktualijų tematika: artikuliuojami migracijos, tautos, pilietybės, etninių santykių, kalbos, tautinės valstybės, etc. momentai. Programinių nuostatų lyginamoji analizė etninio nacionalizmo rėmuose leidžia išskirti aiškius partijų idėjinių sankirtų ir sąlyčio taškus. [...] Išanalizavus šiuolaikinių nacionalizmo teoretikų tekstus paaiškėjo, kad išskirtų esminių kintamųjų specifika būdinga pokomunistinėms Vidurio ir Rytų Europos šalims, kur politinės jėgos esmiškai telkiasi į tautinės kultūros išskirtinumo (tautinių tradicijų, kalbos, simbolių ar net socialinių santykių) klausimą. Tai byloja, kad Lietuvos, kaip ir viso regiono, politinės jėgos operuoja menkai modifikuota XX amžiaus pirmosios pusės nacionalistine retorika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninis nacionalizmas; Etniškumas; Nacionalizmas; Parlamentinės partijos; Partijų programos; Patriotiškumas; Politinės partijos; Tautinė valstybė; Ethnic nationalism; Ethnicity; Lithuania; Nation-state; Nationalism; Parliamentary parties; Party program; Patriotism; Political parties; Programs of parties.
ENAlthough literature contains many general considerations about nationalism, there is factually no information how nationalism is reflected on the level of state government. This determines the aim of the paper, i.e. to reveal the expression of ethnic nationalism on the state level through the analysis of parliamentary party programmes, because parties are the key institutions of power in democratic systems, which shape the state’s politics. Referring to the insights of classical theoreticians of nationalism Anthony D. Smith, Karl W. Deutsch, Benedict Anderson, Rogers Brubaker, Ernest Gellner, a research model is created: five variables of ethnic nationalism are distinguished and their manifestations are looked for in programmes. Attention to the analysis of party programmes in the context of ethnic nationalism allows effectively revealing the key provisions of parties on current topicalities: the moments of migration, nation, nationality, ethnic relations, language, ethnic state, etc. are articulated. The comparative analysis of programme provisions within the framework of ethnic nationalism allows distinguishing clear points of intersection and interaction of party ideologies. The analysis of texts of modern theoreticians of nationalism shows that the specifics of the distinguished key variables is typical of post-Communist Central and Eastern European countries, in which political forces focus on the issue of exceptionality of national culture (national traditions, language, symbols or even social relations). This testifies that the political forces of Lithuania, like the entire region, operate scarcely modified nationalist rhetoric of the first half of the 20th c.