Kada Lietuvoje buvo daugiau demokratijos? Pirmosios ir Antrosios Lietuvos Respublikų politinių partijų režimų palyginimas

LTStraipsnyje pateikiamas diachroninis kiekybinis Pirmosios (tarpukario; LR I ) ir Antrosios (dabartinės; LR II) Lietuvos Respublikų politinių režimų palyginimas, papildomas jų sinchroniniais palyginimais su gretimų šalių politiniais režimais. Palyginimui naudojamas suomių politologo Tatu Vanhaneno duomenų rinkinys ir demokratijos indeksas (literatūroje vadinamas Vanhaneno indeksu, VI), kurio reikšmę apibrėžia rinkėjų dalyvavimo rinkimuose ir konkurencijos rodiklių sandauga. T. Vanhaneno duomenys patikslinami, atskleidžiamos ir ištaisomos juose esančios faktinės klaidos, kritikuojamos skaičiavimuose naudojamos prielaidos. Skaičiuodamas VI reikšmes tarpukario Lietuvai, T. Vanhanenas naudoja netikslius 1920-1923 m. Lietuvos demografinės ir balsavimo statistikos duomenis, ignoruoja III Seimo rinkimus 1926 m. ir IV Seimo rinkimus 1936 m. Dėl to jo apskaičiuotos šio laikotarpio VI reikšmės yra per mažos. Skaičiuodamas VI reikšmes LR II, T. Vanhanenas naudoja netikslius duomenis apie 1990 m. rinkimų į Atkuriamąjį Seimą rezultatus ir padaro šiurkščią klaidą, laikydamas LR II parlamentine, o ne pusiau prezidentine respublika. T. Vanhaneno rezultatai papildomi konkurencijos ir dalyvavimo 2001-2009 m. laikotarpio rodiklių skaičiavimais. Patikslinus duomenis ir skaičiavimus aptinkama, kad VI reikšmės 1920-1925 m. laikotarpiu nebuvo mažesnės už VI reikšmes 1990-1995 m. ir kad 1926 m. VI reikšmės prilygsta didžiausiems LR II rodikliams. Dalyvavimo rodikliai visuose ketveriuose LR I vykusiuose laisvuose seimo rinkimuose buvo stabiliai dideli, o LR II nuosekliai mažėja. 1926 m. VI rodiklis Lietuvoje pasiekė kitų Baltijos šalių lygį.Skaičiuojant procentine balsavusių į sąrašus įrašytų rinkėjų dalimi, tais metais įvykusiuose rinkimuose į III Seimą buvo pasiektas absoliutus dalyvavimo rekordas visuose Lietuvoje vykusiuose laisvuose visuotiniuose rinkimuose (balsavo 86,4 % rinkėjų; apie balsavimą 1920 m. Steigiamojo Seimo rinkimuose, kur dalyvavimas galėjo būti dar aktyvesnis, patikimų duomenų nėra). Šie ir kiti palyginimai padeda išsiaiškinti, kad Vanhaneno indeksas matuoja ne liberalios, bet rinkiminės demokratijos lygį. Liberalioji demokratija tarpukario Lietuvoje gyvavo tik penkis mėnesius 1926 m., kai buvo panaikinta nepaprastoji padėtis („karo stovis“), o LR II jau nuo 1996 m. konsolidavosi. Tačiau dideli dalyvavimo rodikliai visuose tarpukario rinkimuose (įskaitant nelaisvus ir nesąžiningus 1936 m. IV Seimo rinkimus) leidžia užginčyti įtakingą nuomonę, kad tarpukario Lietuvos visuomenė buvo visiškai nesubrendusi demokratijai. Nors galima abejoti jos branda liberaliajai demokratijai, ji priėmė ir vertino rinkiminę demokratiją. „Seimokratinio“ laikotarpio LR I rinkiminės demokratijos lygis iš esmės nesiskiria nuo LR II lygio ir net ji viršija, tačiau LR II pranoksta LR I liberalios demokratijos lygiu, kuriam išmatuoti Vanhaneno indeksas netinka. 1936–1939 m. laikotarpio matavimas Vanhaneno indeksu leidžia tuometiniame dekoratyviniame parlamentarizme išryškinti nefiktyvius rinkiminio režimo elementus, kurių išlikimą lėmė tarptautine sutartimi įteisinta Klaipėdos krašto autonomija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Autoritarizmas; Demokratijos indeksas; Liberali demokratija; Parlamentarizmas; Politinis režimas; Seimas; T.Vanhanenas; Valdžia; Authoritarianism; Index of Democracy; Liberal democracy; Lithuania; Parliamentarism; Political regime; Power; Seimas; T. Vanhanen.

ENArticle provides a diachronic quantitative comparison of the political regimes of the First (interwar, LR I) and Second (contemporary, LR II) Republics of Lithuania, which is supplemented by synchronic comparisons with the neighbour countries. For this comparison, the data set and Index of Democracy by the Finnish political scientist Tatu Vanhanen (known in the literature as the Vanhanen Index, VI) is used, whose values are calculated by multiplying those of the indicators of public contestation and of participation at the elections. The data of Vanhanen are corrected, extended, and some of his assumptions are criticised. Calculating the VI values for interwar Lithuania, Vanhanen uses imprecise demographic and electoral statistical data for 1920-1923. The III Seimas (Lithuanian parliament) election in 1926 and that of IV Seimas in 1936 are missing in his data. Therefore, the VI values for Lithuania in 1920-1939 are underestimated. In his calculations for the LR II, Vanhanen used incorrect contestation data on the elections to the Restoration Seimas in 1990 and misclassified the LR II after adoption of the 1992 constitution as a political system with parliamentary dominance. In fact, contemporary Lithuania is semipresidential republic and should be classified as a system of concurrent powers. Vanhanen’s data-set is extended with the data for 2001-2009. According to the author’s recalculations with corrected data, the VI values in 1920-1925 were no less than in 1990-1995, and its value in 1926 is on a par with the highest VI values for the LR II.Importantly, participation in all four free Lithuanian Seimas elections in 1920-1926 was constantly high, while participation in the parliamentary elections in the LR II is steadily decreasing. In 1926, the value of the VI index for Lithuania caught up with those in the other Baltic States, which are reputed as more advanced in terms of social and political modernization. With 86.4% of all voters included into the lists going to the polls, the election to the III Seimas in 1926 set an absolute alltime participation record for all free elections in Lithuania (there is no reliable data on its most close competitor – elections to the Constituent Assembly in 1920). These and other comparisons reveal the Vanhanen’s index to be a measure just of electoral democracy and not of the full-scale liberal democracy. In interwar Lithuania, liberal democracy existed only for 5 months in 1926, when the state of emergency (justified by the conflict with Poland) was recalled. In the LR II, the consolidation of liberal democracy made a rapid advance after 1992. The high participation in all Seimas elections (including unfree and unfair election in 1936) in the interwar Lithuania contradicts the established opinion that interwar Lithuanian society was not ready for democracy. Even if one indeed may doubt their maturity for liberal democracy, Lithuanians accepted and appreciated electoral democracy. [...]. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology
• Istorija / History