Nepriklausoma Lietuva Vydūno akiratyje

LTVydūnas, Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, savo raiška ir kūryba neišsiteko tik joje. Jo raiškos erdvė buvo visa lietuvių tauta. Glaudesni Vydūno ryšiai su Didžiąja Lietuva prasideda įpusėjus XX a. I-ajam dešimtmečiui, jau pasiekus kūrybos brandą. Tautoje tada vis labiau ryškėjo nepriklausomos valstybės atkūrimo vizija. Tikėdamas jos įgyvendinimo galimybe, Vydūnas įsakmiai kėlė tautos laisvės prasmės klausimą. Laisva Lietuva, jo nuomone, turėtų sudaryti sąlygas žmogui dvasiškai tobulėti, puoselėti kultūrą ir taip prisidėti prie dvasinės pasaulio evoliucijos, žmonijos vienijimosi dvasiniu pagrindu. Savo veikla ir kūryba stengdamasis pasauliui parodyti gyvą ir kūrybingą lietuvių tautą, Pirmojo pasaulinio karo metu mąstytojas prisidėjo prie kelio į nepriklausomybę tiesimo. Vydūnas tikėjo, kad atkūrus nepriklausomą Lietuvą bus laikomasi pamatinių dorovės principų, kurių pagrindu reikštųsi žmoniškumas. Mąstytojas atidžiai sekė, kas darosi laisvoje valstybėje ir kaip laikomasi žmoniškumo, pagal kurį vertino visų veiksmų kokybę ir prasmingumą. Visų pirma džiaugiamasi tuo, kad puoselėjama tautos kultūra, skleidžiasi jos kūrybinės galios, pasiekta puikių rezultatų. Geranoriškai kritikuojami neigiami reiškiniai, kuriuos, mąstytojo teigimu, nulėmė slogi praeitis ir kylantys augimo sunkumai. Jis ragino nuosekliai juos šalinti. Išsamiai nepriklausomos Lietuvos gyvenimas aptariamas Vydūno 1921–1925 m. leistame žurnale „Darbymetis“ bei Lietuvos spaudoje („Lietuvos aide“, „Klaipėdos žiniose“, „Dienovidyje“, „Akademike“, „Naujojoje Romuvoje“, „Literatūros naujienose“ ir kt.). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žmogus; Tauta; Valstybė; Pasaulis; Žmoniškumas; Kultūra; Politika; Laisvė; Vertybės; Man; Nation; State; The world; Humanity; Culture; Politics; Freedom; Values.

ENVydūnas, the public and cultural figure of Lithuania Minor, with his extensive expression and creativity did not fit this country alone. The space of his expression was the entire Lithuanian nation. Tighter relations of Vydūnas with Lithuania Major began in the middle of the first decade of the 20th century, already in the mature stage of his creativity. At that time, the vision of restoration of an independent state was increasingly clear in the nation. Believing in the possibility of its implementation, Vydūnas raised the issue of the meaning of national freedom. Free country, in his opinion, should provide the conditions for spiritual improvement of people, for fostering of culture, and this way contributing to the spiritual evolution of the world, on the basis of spiritual unity of humanity. Attempting to present a live and creative Lithuanian nation to the world by its creativity and activity, the thinker contributed to the building of the road to independence during the First World War. Vydūnas believed that after the restoration of the independent Lithuania, the basic moral principles will be respected. The thinker was attentively following events in the liberated country, the adherence to the principles of humanity, applying it as a measure for the quality and meaning of all actions. He encouraged eliminating them consistently. The life of independent Lithuania was discussed in detail in Darbymetis magazine issued by Vydūnas in 1921–1925, and in the Lithuanian press (Lietuvos aidas, Klaipėdos žinios, Dienovidis, Akademikas, Naujoji Romuva etc.).