Łazarz Mojżeszowicz - przykład żydowskiej kariery w Wielkim Księstwie Litewskim w połowie XVII wieku

LTŽydas Lozorius Moižešovičius (lenk. Lazarz Mojżeszowicz), gimęs XVI a. pab. ar XVII a. pradžioje – miręs apie 1660 m., buvo Biržų atšakos Radvilų ir Kiškų dvarų magnatų faktorius (lenk. faktor magnacki), t. y. jų prekybinių ir kitų ekonominių interesų atstovas miestuose. Jis iškilo ir valstybiniu mastu, tapdamas tuo metu Lenkiją–Lietuvą valdžiusios Vazų giminės karalių servitoriumi ir sekretoriumi. Straipsnyje remiantis Radvilų archyvu Varšuvoje, Lietuvos metrika, Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus ir kita medžiaga rekonstruojama L. Moižešovičiaus biografija. Jis yra laikomas tipinės žydo karjeros XVII a. Žečpospolitoje pavyzdžiu. Veikė panaudodamas šeimyninius ryšius ir paveldėtą kapitalą tiek karaliaus rūmuose, tiek tvarkydamas magnatų dvarų finansinius reikalus, gaudamas dvigubą protekciją – karaliaus ir magnatų patronų.Taip jis galėjo sukaupti nemažą turtą, įgyti didelę įtaką ir realizuoti savo interesus net nesiskaitydamas su teisiniais dalykais. Dėl tokio susisaistymo su magnatų dvarais „rūmų žydai“ buvo svarbus krašto ekonomikos elementas. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad šios specifinės grupės žydai Žečpospolitoje kol kas nesusilaukė detalesnio tyrimo. Šią spragą bandoma užpildyti įsigilinus ir pateikiant vieno žymaus asmens, būtent L. Moižešovičiaus, biografiją. Tuo pagrindu daromi platesni apibendrinimai, keliami probleminiai klausimai, kuriuos verta toliau nagrinėti.

ENThe biography of Łazarz Mojżeszowicz, a Jewish broker and royal secretary active during the mid-seventeenth Century in the Grand Duchy of Lithuania, was reconstructed upon the basis of documents from the Radziwiłł archive in Warsaw as well as Metryka Litewska. Łazarz Mojżeszowicz inaugurated his career alongside his older brother and father at the court of Krzysztof Radziwiłł during the 1620s, when he fulfilled predominantly the function of a banker and real estate leaseholder. During the early 1630s, after Krzysztof Radziwiłł came to terms with the monarch, Mojżeszowicz concentrated on co-operating with the royal treasury. In 1632 Zygmunt III granted him the post of royal secretary and broker, an appointment subsequently confirmed by Władysław IV and Jan Kazimierz. In his capacity as the king’s broker, Mojżeszowicz was directly subjected to royal jurisdiction and exempt from ail custom duties and taxes. ТЪе foremost branch of his activi ty consisted of leasing state revenues; from the mid-1620s to the early 1660s he leased Lithuanian customs, tolls and taxes (czopowe and Jewish pogłówne). Consequently, he managed to amass a considérable fortune, to win a high social position, and to exert a certain political impact at the royal court. Mojżeszowicz acted as the protector of numerous Jewish kahals in the Grand Duchy and co-operated with the Lithuanian Waadem. His career came to a dramatic and sudden halt after an assault carried out by Stefan Oborski in 1656. The presented portrayal of Łazarz Mojżeszowicz accentuates the most important feature characteristic for the royal factors-Hofjuden in the Commonwealth — the ability to combine the activity pursued at the royal court with serving a local magnate; in both cases, the career was based on family connections.