Multiculturalism versus nationalism and the role of ethnic minorities in the public life of Lithuania

LTŠiandieninėje Europos Sąjungos (ES) darbotvarkėje svarbiausia vieta tenka ekonominei krizei, euro zonos išlikimo klausimui ir euroskepticizmo problemai, tuo tarpu Lietuvos užsienio politika nukreipta į laisvės ir saugumo stiprinimą bei santykių su rytinėmis regiono kaimynėmis vystymą. Šiuo požiūriu Lietuva yra pasirengusi pasidalinti savo patirtimi su kitomis valstybėmis, kurios yra potencialios ir oficialios kandidatės į narystę ES, įskaitant Vakarų Balkanų šalis. Nuo pat įstojimo į ES momento Lietuva susidūrė su legalios ir nelegalios tarptautinės migracijos iššūkiais, tapdama tiek galutinio tikslo, tiek tranzito valstybe, tiek šalimi, iš kurios į užsienį emigruoja jos pačios piliečiai. Dėl kaimynystės su Baltarusija ir Rusija (Kaliningrado sritimi) Lietuvos valstybinė siena yra išorinė ES siena, kelianti papildomų saugumo, migracijos ir tautinių mažumų integracijos iššūkių Europos kaimynystės politikos kontekste. Lietuvoje tautinės mažumos sudaro 16 proc. valstybės gyventojų, iš kurių 6,1 proc. yra lenkai, 6 proc. – rusai ir baltarusiai, 0,6 proc. – ukrainiečiai, dar 0,7 proc. sudaro tokių tautybių kaip žydai, vokiečiai, totoriai, latviai, romai, armėnai ir t.t. asmenys. Iš esmės lietuvių požiūris į šalyje gyvenančias tautines mažumas yra teigiamas, o sąlygos mažumų integracijai yra pakankamai palankios; kita vertus, negalima ignoruoti diskriminacijos, ypač darbo rinkoje, egzistavimo. Straipsnyje nagrinėjama teisinė tautinių mažumų padėtis Lietuvoje ir kiti mažumomis susiję klausimai.Reikšminiai žodžiai: Daugiakultūriškumas; Mažumos; Multikultūralizmas; Nacionalizmas; Pilietiškumas; Pilietybė; Tautinės mažumos; Švietimas; Citizenship; Education; Ethnic minorities; Lithuania; Minorities; Multiculturalism; Nationalism.

ENToday the priority on the European Union’s (EU) agenda is economic crisis, the question of survival of the euro area and the issue of Euroscepticism, whereas Lithuanian foreign policy is geared towards strengthening freedom and security as well as the development of relations with the Eastern neighbours. In this context, Lithuania is ready to share its experience with other countries, which are potential and official candidate countries for accession to the EU, including Western Balkan countries. Since EU accession Lithuania has been facing legal and illegal migration challenges, becoming both destination and transit country, as well as a country from which its own citizens emigrate abroad. Lithuania is a neighbour of Belarus and Russia (Kaliningrad region), therefore Lithuanian state border is an external border of the EU, which poses additional challenges of security, migration and integration of national minorities in the context of the European Neighborhood Policy. In Lithuania the minority's proportion is 16%, 6.1% of which are Poles, 6% are Russians and Belarusians, 0,6% are Ukrainians and 0,7% are Jews, Germans, Tatars, Latvians, Roma, Armenians i.a. Essentially, the attitude of Lithuanians towards ethnic minorities is positive, and the conditions for the integration of minorities are quite favourable; on the other hand, the existence of discrimination, especially in the labour market, cannot be ignored. The article analyses the legal situation of ethnic minorities in Lithuania and other issues related to minorities.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology