Noble republicanism in the Polish-Lithuanian Commonwealth (an attempt at description)
LTStraipsnyje nagrinėjama bajoriškojo respublikonizmo idėja, gyvavusi Abiejų Tautų Respublikoje nuo XVI a. antros pusės iki paskutinio XVIII a. dešimtmečio. Pirmiausia pristatomos Europos respublikonizmo idėjos ištakos ir raida, keliant klausimą, ką reiškia respublikonizmas, subrendęs kitokioje, katalikiškoje didikų aplinkoje. Straipsnyje atskleidžiama bajoriškojo respublikonizmo idėja, aiškinant valstybės ir piliečių vaidmenų valstybėje sampratas, nagrinėjant santykį tarp didikų puoselėto laisvos valstybės idealo ir žymiausių Apšvietos epochos respublikonizmo mąstytojų idėjų. Daug dėmesio skiriama „Žečpospolitos“ sampratai ir vartosenai, taip pat nagrinėjamos suvereno, laisvės, įstatymo bei pilietinės dorybės idėjos. Daroma išvada, jog per mažai žinoma apie itališkojo pilietinio humanizmo įtaką bajoriškajam respublikonizmui, be to, klasikinės graikų ir romėnų tradicijos vaidmuo šiuo atveju kitoks nei Vakaruose. Pastebima palyginti menka N. Machiavelli’o minties įtaka. Aptariamą ideologinę erdvę geriau atliepia Aristotelio, Cicerono, italų humanistų ir J.-J. Rousseau idėjų derinys. Bajoriškojo respublikonizmo ideologiją veikė ne tik filosofinė tradicija, tačiau ir Lenkijos, o vėliau ir Abiejų Tautų Respublikos politinė tikrovė. Tai nebuvo abstraktus teorinis konstruktas, bet gairės politikos praktikai. Viena vertus, Europos kontekste tai buvo išskirtinis reiškinys. Kita vertus, ilgainiui praktinė politikos logika užgožė teorinę refleksiją, idėjų sistema sustabarėjo, ją ištiko nuosmukis, kurį antroje XVIII a. pusėje bandyta įveikti perimant naujas vakarietiškas idėjas.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Bajorija; Bajorijos diskursas; Bajorijos ideologija; Bajorijos poltinė ideologija; Bajoriškasis respublikonizmas; Politinė ideologija; Politinė mintis; Politinės vertybės; Respublikonizmas; Respublikos ir Žečpospolitos terminų samprata; Respublikos teorija; Šviečiamojo amžiaus filosofai; Concept of respublica and Rzeczpospolita; Enlightened philosophers; Nobility; Noble discourse; Noble ideology; Noble republicanism; Political ideology; Political ideology of the nobility; Political thought; Political values; Republican theory; Republicanism.
ENThe article studies the idea of noble republicanism, which existed in the Polish–Lithuanian Commonwealth from the second half of the XVIth century to the last decade of the XVIIIth century. First the origins and evolution of the idea of European republicanism are presented, raising a question of what is the meaning of republicanism which matured in a different Catholic environment of noblemen. The article reveals the idea of noble republicanism, explaining the concepts of the state's and citizens' roles in the state, examining the relationship between the ideal of a free state, cherished by noblemen, and the ideas of Republicanism of the most well-known thinkers of the Age of Enlightenment. A considerable amount of attention is paid to the concept and usage of "Rzeczpospolita", ideas of sovereign, freedom, law and civic virtue are also analysed. It is concluded that there is too little knowledge about the influence of Italian civil humanism on the noble republicanism, moreover, the role of the classical Greek and Roman tradition is different than in the West in this case. The influence of N. Machiavelli's thought is relatively weak. The ideological space discussed is better echoed by a combination of ideas of Aristotle, Cicero, Italian humanists and J. J. Rousseau. The ideology of noble republicanism was influenced not only by the philosophical tradition, but also by the political reality of Poland, and later of the Polish–Lithuanian Commonwealth. It was not an abstract theoretical construct, it was guidelines for policy practices. On the one hand, it was an exceptional phenomenon within European context. On the other hand, in the long run, practical logic of politics overshadowed theoretical reflection, the system of ideas became rigid, its decline occurred, which was attempted to overcome by taking over new Western ideas in the second half of the XVIIIth century.
