Kyrillos Loukaris and the confessional problems in the Polish-Lithuanian Commonwealth at the turn of the seventeenth century
LTDauguma vakariečių autorių, tyrinėję Kirilo Lukario asmenį, mini tik jo studijas Venecijoje ir Padujoje. Vos keli pamini ir jo dalyvavimą dizunitų sinode Breste 1596-ųjų spalį, tačiau jis aptariamas tuo pačiu metu vykusio unitų sinodo ir Bresto unijos kontekste. Rytų Europos istorikams gan gerai žinoma Kirilo Lukario veikla Abiejų Tautų Respublikoje, tačiau jų darbuose galima aptikti nemažai faktografinių klaidų. Todėl šiuo straipsniu mėginama detaliai nupasakoti jauno graikų dvasininko gyvenimą ir karjerą būtent šiuo etapu, nes jis turėjo padaryti nemažą įtaką jo vėlesniam požiūriui ir laikysenai krikščionių atžvilgiu. Straipsnis suteikia daugiau informacijos ir faktografinės medžiagos bei pažymi ankstesnių tyrimų klaidas. Taip pat atskleidžiamos dvasininko požiūris į Bresto Uniją ir Romos katalikų bažnyčią, apčiuopiamas jo viešojoje veikloje. Tyrimas parodė, jog antrasis Kirilo Lukario vizitas į Abiejų Tautų Respubliką (ATR) (1600-1601 m.) turėjo didelę įtaką tolimesnei tarpkonfesinių santykių raidai. Pirmiausia, galutinai atsisakyta Stačiatikių-Protestantų religinės unijos idėjos; tai nutiko dėl bekompromisės patriarcho Pigo laikysenos, kuri atsiskleidžia jo laiškuose Lenkijos ir Lietuvos protestantams. Tuo pačiu metu Lukaris galėjo užtvirtinti savo ir savo globėjo ištikimybę stačiatikybei. Kita vertus, Lukario veiksmai nesumažino atstumo tarp katalikų ir stačiatikių bažnyčių ir nepaisant Konstantino Ostrogiškio lūkesčių, antrasis Lukario vizitas ATR nesugebėjo grąžinti stačiatikių bažnyčios pozicijos į ankstesnę vietą.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Brastos unija; Katalikai; Kirilas Lukaris; Konstantinas Ostrogiškis; Lenkijos-Lietuvos valstybė; Patriarchas Meletijus I Pigas; Protestantai; Stačiatikiai; Stačiatikių-protestantų bažnytinė unija; Brest Union; Catholics; Constantine Ostrogski; Cyril Lucaris (Kirillos Loukaris); Kyrillos Loukaris; Orthodox; Orthodox-Protestant religious union; Patriarch Meletius I Pegas; Poland-Lithuania Commonwealth; Protestants.
ENMost Western writers who studied Cyril Lucaris mention only his studies in Venice and Padua. Just a few also mention his participation in the synod of dizunites in Brest in October 1596, however it is discussed in the context of the synod of the Ukrainian Greek Catholic Church which took place at the same time as the Union of Brest. Eastern European historians are well aware of the activities of Cyril Lucaris in the Polish–Lithuanian Commonwealth, however a considerable amount of factographic mistakes can be found in their works. Therefore, this article attempts to describe in detail the life and career of the young Greek priest namely of that period, since it should have affected his later attitude and posture towards the Christians to such a significant extent. The article provides more information as well as factographic material, and points out the mistakes of the previous studies. It also reveals the attitude of the priest towards the Union of Brest and Roman Catholic Church, which can be felt in his public activities. The study shows that the second Cyril Lucaris's visit to the Polish–Lithuanian Commonwealth (PLC) (in 1600-1601) had a significant impact on the further development of interconfessional relationships. Firstly, the idea of Orthodox-Protestant religious union was abandoned once and for all; this happened as a result of an uncompromising stand of patriarch Pigas, which is revealed in his letters to the Protestants of Poland and Lithuania. At the same time Lucaris was able to consolidate his and his patron's loyalty to Orthodoxy. On the other hand, Lucaris's actions did not reduce the distance between Catholic and Orthodox churches and despite the expectations of Konstanty Ostrogski, the second visit of Lucaris to PLC was not able to return the position of the Orthodox church to the previous place.
