LTŠiandieninės olimpinės žaidynės rodo dialektinį ryšį tarp globalizacijos ir nacionalizmo. [...] Dialektika, dekonstruodama šią priešpriešą, padeda paaiškinti valstybių (dalyvaujančių žaidynėse) prioritetus bei pasirinkimus globalizacijos ir nacionalizmo atžvilgiu. Daugiametė olimpinių žaidynių struktūra neabejotinai įrėmina realiąją tiriamos dialektikos būseną. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti ir palyginti globalių ir nacionalinių interesų raišką olimpinių žaidynių kontekste. Numatytam tikslui pasiekti keliami tokie pagrindiniai uždaviniai: išanalizuoti olimpinių žaidynių ir globalizacijos santykį; išanalizuoti olimpinių žaidynių ir nacionalizmo santykį; palyginti nacionalinių ir globalių interesų raišką olimpinėse žaidynėse. Tyrimo metodai – straipsnyje naudojami mokslinės literatūros šaltinių sisteminės apžvalgos ir lyginamosios analizės metodai. Apžvelgus globalizacijos ir nacionalizmo dialektiką, besireiškiančią trijuose išsiskirtuose teiginiuose, galima matyti kintančius hegemoninius normatyvus ir jų bandymus įsitvirtinti. Sportininkų natūralizacija, maskuojančiai vadinama mobilumu, leidžia galingoms valstybėms dar labiau auginti sportinę galią. Tai įgalina pozicionuoti (pristatyti) save, akcentuojant globalizacijos pripažįstamas savybes, kaip labai pajėgią, talentų pripildytą šalį. Šios tendencijos atitinkamai formuoja nacionalinę savimonę, didžiąsias šalis pristatant kaip šiuolaikines, daugiakultūres, globalias tendencijas įkūnijančias valstybes. Galiausiai visa tai suteikia papildomų pranašumų įtvirtinant globalizacijos prioritetus nacionalizmo atžvilgiu. Taip formuojasi savęs pateisinimo sistema, redukuojanti (susilpninanti, sumažinanti) nacionalizmo raišką, suteikiant jai naujoviškas interpretacijas, ir kartu legitimuojanti (įteisinanti) globalizacijos raišką.[...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dialektika; Globalizacija; Nacionalizmas; Olimpinės žaidynės; Dialectics; Globalization; Nationalism; Olympic Games.
ENModern Olympic Games show the dialectical relationship between globalisation and nationalism. While deconstructing this opposition, dialectic helps to explain the priorities and choices of states (participating in the Games) with regard to globalisation and nationalism. The multiannual structure of the Olympic Games definitely frames the actual state of investigated dialectic. The paper aims to analyse and compare the expression of global and national interests in the context of the Olympic Games. The following main objectives are defined: to analyse the relationship of the Olympic Games and globalisation; to analyse the relationship of the Olympic Games and nationalisation; to compare the expression of national and global interests in the Olympic Games. The paper employs the methods of systemic overview of scientific literature sources and comparative analysis. The analysis of globalisation and nationalisation dialectic, expressed in the three distinguished statements, shows the changing hegemonic standards and their attempts to establish. Sportsmen’s naturalisation, masked under the term of mobility, allows powerful states enhancing their sport power even more. This enables positioning (presenting) itself as a very capable and talented country, by emphasising the features recognised by globalisation. These trends respectively shape national self-awareness, presenting major countries as the states that embody modern, multicultural and global tendencies. Finally, all this provides additional advantages when establishing globalisation priorities with respect to nationalism. Thus a self-justification system forms, which reduces (weakens) the expression of nationalism, by providing it with innovative interpretations, and legitimates the expression of globalisation.