LTŽemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams Lietuvos mokestinėje sistemoje suformuotos tausojančios sąlygos. Tik nuo 2009 m. jie įtraukti į gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčių mokėtojų schemas, nustatant pereinamąjį laikotarpį, per kurį mokestinės prievolės palaipsniui didinamos. Dėl apmokestinimo sąlygų kaitos mokesčių našta išaugo, tačiau nevienodai. Straipsnyje pateikti skirtingo ekonominio dydžio žemės ūkio valdų turėtojų tiesioginės mokesčių naštos vertinimai apmokestinimo teisingumo principo aspektu. Tyrimo rezultatai rodo, kad vidutinio dydžio valdų turėtojų mokestinė našta augo labiausiai, mokesčiams skiriama pajamų dalis didesnė nei didžiausių valdų. Mokesčių sistemos plėtotę tikslinga susieti su proporcingu žemės ūkio pajamų apmokestinimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apmokestinimo principai; Mokesčiai; Mokesčių naštos rodikliai; Ūkio valda; Žemės; Žemės ūkio valda; Agricultural holdings; Tax; Tax burden indicators; Taxation principles.
ENPurpose of this article is to show the influence of burden taxes for agricultural holdings. Sustainable conditions are set up for Lithuanian citizens which engaged in agricultural activity. Agricultural holdings started to pay personal income, state social insurance and obligatory health insurance taxes. The extended period was set up in which the tariffs were increased gradually. The burden of taxes increased because of payments conditions changes, but not equally. The evaluation of taxes burden for different economic size agricultural holdings according to justice principle is presented in the article. The research results show the direct taxes burden increased in average size holdings more compare to largest. The taxation sum share of total income was the largest in average size holdings, too. The proposals for methodological issue concerning the taxes burden were made because of proportional imposition of agricultural income for different size holdings. [From the publication]