Romos katalikų dvasininkas: luomo apibrėžtis ir tapatybės konstravimas : Žemaičių (Telšių) ir Vilniaus vyskupijos XIX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais - XX a. pradžioje
- Lietuvos istorijos metraštis [Yearbook of Lithuanian History]. 2012, 2011/2, p. 69-80
- Lietuvos istorijos metraštis [Yearbook of Lithuanian History]. 2013, 2012/1, p. 81-102
LTStraipsnyje analizuojama, kokiu būdu Rusijos imperijos valdžia apibrėžė Romos katalikų dvasininkų luomą ir konstravo jo tapatybę XIX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais – XX a. pradžioje. Geografija apima vadinamojo Šiaurės Vakarų krašto Žemaičių (Telšių) ir Vilniaus vyskupijas, kuriuose sielovada užsiėmė apie 1000 Romos katalikų dvasininkų. Pagrindinis tyrimo šaltinis – valdžios įstatymai, jų projektai ir kiti administraciniai aktai, kurie buvo orientuoti į katalikų dvasininkų kaip luomo išskyrimą, jo administravimą ir veiklos reglamentavimą. Laikomasi nuostatos, kad įstatymai formavo luomo tapatybę. Tyrimas parodė, kad valdžios pozicija Romos katalikų dvasininkų luomo atžvilgiu buvo dvejopa – liberalesnė ir aiškiai radikali. Generalgubernatorių ir gubernatorių institutai tarpusavyje konkuravo, tarp jų būta ir įtampų, o iš esmės luomo situacija nepakito. Nepaisant to, kad buvo reikalaujama luomo integravimosi ir lojalios laikysenos valdžios atžvilgiu, luomas liko uždara socialine grupe. Valdžios deklaruojamos pastangos reformuoti luomą pasižymėjo ne jo socialinio aktyvumo silpninimu, bet visapusiškesniu dvasininkų veiklos reglamentavimu. Imperijos valdžia dėjo pastangas stiprinti šio luomo kontrolę iki asmens laisvės kontroliavimo. Romos katalikų dvasininkų luomas liko labiau politine, o ne socialine sąvoka. Nors luomas formaliai išlaikė dvasininkų luomui Rusijos įstatymais fiksuotą padėtį, tačiau ne visomis privilegijomis galėjo naudotis.Reikšminiai žodžiai: Dvasininkija; Istoriografijos apžvalga; Katalikai; Luomo apibrėžtis; Romos katalikų dvasininkų luomas; Tapatybės konstruktas; Telšių vyskupija; Valdžios konfesinė politika; Vilniaus vyskupija; Šiaurės Vakarų kraštas; Analysis of historiography; Caste definition; Catholics; Clergy; Confessional policy of the autorities; Diocese of Telšiai; Diocese of Vilnius; Identity construct; Northwestern region; Roman Catholic clergy estate.
ENThe article analyses how the government of Russian Empire defined Roman Catholic clergy caste and constructed its identity in the last decades of the XIth century and the beginning of the XXth century. Geography includes dioceses of so called North-western diocese of Samogitia (Telšiai) and Vilnius, where approximately 1000 Roman Catholic priests were engaged in pastoral care. The main source of the analysis are government laws, its projects and other administrative acts, which focused on exclusion of Catholic clergy as a caste, its administration and regulation of the activities. There is a presumption that laws shaped the identity of the caste. The analysis shows that position of the authorities with regard to the Catholic clergy caste was twofold: more liberal and clearly radical. Institutions of governor-generals and governors were competing with each other, there were tension between them, but the caste situation did not change fundamentally. Despite the fact that integration of the caste and loyal attitude towards the government was required, the caste remained a closed social group. Government's declared efforts to reform the caste manifested not as a weakening of social activity, but as comprehensive regulation of the activities of clergy. Imperial government made an effort to strengthen control of this caste to the extent of personal freedom control. Roman Catholic clergy caste remained more political, than social concept. Although the caste formally maintained the position fixed by Russian laws, they could not use all privileges.
- Romos katalikų dvasininkų socialinis mobilumas (po 1863–1864 m. sukilimo – iki XX a. pradžios) / Vilma Žaltauskaitė. Lietuvos istorijos metraštis. 2015, 2014/2, p. 97-124.
- Romos katalikų dvasininkų tarnybos prasižengimų samprata ir praktika Šiaurės vakarų krašte (po 1863-1864 m. sukilimo - iki XX a. pradžios) / Vilma Žaltauskaitė. Lietuvos istorijos metraštis 2021, 2021/1, p. 59-82.
- Tautos žadinimo šaukliai: aušrininkų, varpininkų ir dvasininkų korespondencija lietuvių tautinio atgimimo klausimais / Algirdas Matulevičius. Vilnius : Andrena, 2017. 143 p.
