Policinių institucijų raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1775-1794 m.

LT1775-1794 m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikė centrinės policinės institucijos: Policijos departamentas (1775-1789), Abiejų tautų policijos komisija (1791-1792), LDK policijos komisija (1793-1794); bei vietinės: Geros tvarkos komisijos (1776-1789) ir Civilinės karinės komisijos (1790-1792, 1793-1794). Pradžioje policinių institucijų veikla koncentravosi valstybiniuose miestuose, o 1792 m. peržengė jų teritorijas ir apėmė visas valstybines žemes. Pagrindinė policinių institucijų funkcija buvo priežiūra ir kontrolė. Padėtis šiek tiek keitėsi 1794 m. sukilimo metu, tačiau tai ne šio straipsnio tyrimo objektas. Vienas opiausių valstybės klausimų buvo policinių institucijų ir jų pareigūnų išlaikymas. Lėšų taupymas buvo viena iš nesėkmingo Policijos departamento ir Geros tvarkos komisijų darbo priežasčių. Algų ir finansavimo klausimai buvo keliami nuolat. Lėšų stoka sulėtino Abiejų tautų policijos komisijos struktūros išplėtimą. Nepaisant to, Civilinės karinės komisijos, kurių komisarams algos įstatymas nenumatė, dirbo gana sėkmingai. LDK policijos komisija vykdė savo funkcijas ir remdamasi įstatymu per itin trumpą laiką sukūrė bei plėtė savo struktūrą. Policinių institucijų raidą LDK taip pat stabdė 1792-1793 m. vidinės suirutės, inspiruotos kaimyninių valstybių, taip pat laiko reformų įgyvendinimui stygius.Kuriamų policinių struktūrų efektyvumą apsunkino nesuderinti ir aiškiau nenustatyti centrinių ir vietinių institucijų veiksmai, neapibrėžtas lokalinių institucijų pavaldumas centrinėms institucijoms, vykdžiusioms tas pačias funkcijas. Tokia padėtis 1776-1789 m. labiau priminė vegetaciją nei centrinės institucijos – Policijos departamento – darbą. Visos pastangos perimti lokalinių institucijų darbo priežiūrą ir kontrolę sulaukdavo tvirto opozicijos pasipriešinimo. Šias ydas pavyko išspręsti 1792 m. de facto, o nuo 1793 m. pabaigos – remiantis įstatymų apibrėžta tvarka. Tai reiškė policinių institucijų hierarchizacijos ir centralizacijos įtvirtinimą. Valstybės įstatymai ir vidinės institucijų darbo taisyklės vis griežčiau ir aiškiau reglamentavo darbo laiką, specializaciją dokumentacijos pobūdį bei kiekį, posėdžių tvarką ir privalomą pareigūnų sudėtį posėdžiuose (plg. Geros tvarkos komisijas ir Civilines karines komisijas). Policinių centrinių institucijų žemesniosios grandies (kanceliarijų, vietinių padalinių) pareigūnai turėjo aiškiai apibrėžtas veiklos taisykles, reglamentuotą pavaldumą pareigūnų hierarchijoje, nustatytą (nors dėl finansinių sutrikimų ir kintantį) atlyginimą, dažniausiai j ų užimamos pareigos buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Galima stebėti nuoseklią tęstinę pavienių tarnautojų karjerą, neatsižvelgiant į politinius pokyčius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos istorija; Miestai; Policija; Policinių institucijų istorija; Reformos; History of Lithuania; History of police institutions; Police; Reforms; Towns.

ENThe following central police institutions were in operation in the Grand Duchy of Lithuania in 1775- 1794: Police Department (1775-1789), Police Commission of the Polish-Lithuanian Commonwealth (1791-1792) and Police Commission of the GDL (1793-1794). In addition there were local institutions such as the Great Law and Order Commissions (1776-1789) and Civil Military Commissions ( 1790-1792,1793-1794). Initially the activity of police institutions was concentrated mainly in the cities but in 1792 expanded beyond their boundaries and covered all territories of the country. Among the key functions of the said institutions were supervision and control. The situation underwent changes in the period of the insurrection of 1794; however, this is already outside the chronological framework of the article. One of the most burning issues that the state had to deal with was the maintenance of the police institutions and officers. Retrenchment was one of the reasons accountable for the ineffectual operation of the Police Department and the Great Law and Order Commissions. Employee compensation and funding related issues were continuously raised. Insufficient funding impeded the structural expansion of the Police Commission of the Polish-Lithuanian Commonwealth. Despite the above mentioned situation, the operation of Civil Military Commissions was quite successful as the law did not provide for the remuneration of the commissioners, Derangement of funding did not affect the functioning of the Police Commission of the GDL which in line with the law managed to develop and expand its structure in a relatively short time span. The evolution of police institutions in the Grand Duchy of Lithuania was impeded by the General Confederation of the GDL of 1792-1793 and time deficit for the implementation of reforms.Uncoordinated and poorly defined actions of central and local police institutions as well as the indeterminate subordination of local institutions to central ones performing the same functions affected the efficiency of the said institutions. The situation that was observable in the period from 1776 to 1789 was more reminiscent of vegetation rather than normal operation of the central institution - the Police Department. Establishment of local institutions was rather chaotic and departed from the program of the central authorities. Attempts to take over the supervision and control over the local institutions resulted in the strict objections from the opposition. These shortcomings were successfully eliminated in 1792 de facto and from late 1793 - also in accordance with the law. Thus the hierarchization and centralization of police institutions was anchored. Working hours, specialization, nature and amount of documentation, order of meetings and mandatory composition of officers at the meetings was in a stricter and more explicit way regulated by national laws and internal operation rules of the institutions (cf. the Great Law and Order Commissions and Civil Military Commissions). Officers of low-ranked central police institutions (chancery and local subdivisions) were issued with strictly defined operating procedures, knew their subordination in the hierarchical system of officers, had fixed (though fluctuating due to financial issues) salary which normally was their only means of support. It is possible to track down the continuous career of the officers despite the political changes. [From the publication]