Gyvumo išgyvenimas buvimo patyrime: interpretacinė fenomenologinė analizė : disertacija

LTDisertacijoje pristatytas gyvumo išgyvenimo tyrimas, suplanuotas remiantis egzistencine-fenomenologine psichologijos teorija ir intersubjektyvumo koncepcija. Kritinė literatūros analizė išryškino gyvumo išgyvenimo sampratos nenuoseklumus. Tyrimu siekta: a) aprašyti gyvumo išgyvenimo fenomenologinę struktūrą; b) atskleisti reikšmių gyvumo išgyvenimui priskyrimo dėsningumus. Remiantis intersubjektyvumo koncepcija, dalyvauti tyrime buvo atrinkti šeši 35-63 m. asmenys: verslo srityje dirbantys vadovai ir depresija sergantys ligoniai. Buvo atliktas nestruktūruotas interviu su visiems vienodu pradiniu klausimu: „Ką jums reiškia jaustis gyvam/ai?“. Tyrimo duomenys išanalizuoti pasitelkus interepretacinės fenomenologinės analizės metodą (pg. J.A.Smith). Remiantis tyrimo rezultatais buvo suformuluotas šis fenomenologinis apibrėžimas: gyvumo išgyvenimas – tai subjektyvi kintančio intensyvumo emocinio įsitraukimo būsena, kurios pagrindiniai šaltiniai – fizinis patyrimo lygmuo ir tarpasmeniniai santykiai. Tyrimas atskleidė, kad individualūs gyvumo išgyvenimo skirtumai yra susiję su šiais veiksniais: subjekto patiriama emocine įtampa, fiziniu patyrimo lygmeniu, tarpasmeniniais santykiais, laikiškumo išgyvenimu ir gebėjimu suteikti prasmę savo patyrimui. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad gyvumo išgyvenimas patiriamas optimalios fizinės, socialinės, psichologinės ir dvasinės stimuliacijos paieškos procese.Reikšminiai žodžiai: Buvimas; Būtis; Intersubjektyvumas; Gyvumo išgyvenimas; Interpretacinė fenomenologinė analizė; Being; Experience of being; Intersubjectivity; Experience of aliveness; Interpretative phenomenological research.

ENThe thesis presents the research on the experience of aliveness, planned on the basis of the theory of existential-phenomenological psychology and the conception of intersubjectivity. The critical analysis of literature has highlighted several inconsistencies within the concept of the experience of aliveness. The aims of the research were the following: a) to describe the phenomenological structure of the experience of aliveness; b) to reveal the regularities of the attribution of meanings to the experience of aliveness. With reference to the conception of intersubjectivity, six people aged 35-63 were selected to participate in the research, i.e. business managers and patients treated for depression. The unstructured interview method was employed and all research participants were asked the same initial question, “What does it mean for you to feel alive?” The research results were analysed with the help of the Interpretative Phenomenological analysis (IPA) method (according to Jonathan A. Smith). On the basis of the research findings, the following phenomenological definition has been developed: the experience of aliveness is a subjective status of emotional involvement of varying intensity, the main sources of which are the level of physical experience and interpersonal relations. The research has revealed that individual differences of the experience of aliveness are related to the following factors: emotional tension, the level of physical experience, interpersonal relations, and the experience of temporality as well as the ability to render meaning to personal experience. While generalising the research results, it can be concluded that the experience of aliveness is felt during the search for optimal physical, social, psychological and spiritual stimulation.