Idiolekto požymiai elektroniniuose laiškuose : disertacija

LTŠiuo darbu siekta nustatyti, ar asmeninių elektroninių laiškų kalboje atsiskleidžia autoriaus idiolektas ir kokiais leksiniais bei grafiniais požymiais jis pasireiškia. Tyrimui buvo surinktas šešių autorių asmeninių neoficialaus bendravimo elektroninių laiškų tekstynas. Tekstyno duomenys apdoroti pasitelkiant WordSmith Tools programą ir atlikta gretinamoji tekstų analizė: lyginti kalbos vienetų pasikartojimo dažniai tiriamųjų autorių laiškuose ir nustatyta, kad vienų autorių dažniau ar rečiau nei kitų vartojami kalbos vienetai skiria autorių idiolektus. Iš nustatytų kalbos požymių apibendrintos su idiolektu sietinų kalbinės raiškos vienetų grupės. Nustatyta, kad leksikos lygmenyje idiolektus aiškiausiai skiria autoriaus vertinimą ir nuostatas perteikiantys bei modalumą reiškiantys žodžiai bei iš galimų leksinių konkurentų pasirenkami žodžiai ir trumpiniai. Taip pat idiolektus žymi skirtingų autorių nevienodai dažnai pasirenkamų skyrybos ir grafinių ženklų vartojimas. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais disertacijoje pateikiamos rekomendacijos teismo lingvistinius autorystės tyrimus atliekantiems ekspertams.Reikšminiai žodžiai: Idiolektas; Individualusis stilius; Teismo lingvistika; Autoriaus identifikacija; Asmeniniai elektroniniai laiškai; Idiolect; Individual writing style; Forensic linguistics; Authorship attribution; Personal electronic mails.

ENThe current study aims to establish, if authors idiolect can be recognized in electronic mails language and to determine the features of lexis and graphics, which can be linked to idiolect. The data has been derived from a corpus of 65,000 words consisting of electronic letters written in Lithuanian by six persons. The WordSmith Tools software was used to generate frequency lists of six subcorpora, representing each person’s language. By using the contrastive method the frequency data of six persons language were compared. The lexis and graphics elements, which were used by one person more often or more rarely than by others and were not determined by the topic, were linked to authors idiolect. As a result of the analysis the classification of lexical and graphical elements is given, which can help recognizing idiolect. The study shows that on a lexical level the main differences between idiolects are in the usage of the modality and stance expressing words, and also the words and abbreviations, which are differently chosen from possible variants. On a graphical level idiolects can be recognized from punctuation marks, emoticons and graphic symbols, used at a different frequency. Based on research results the recommendations for authorship attribution examinations are given.

• Dažniausių mimiką simbolizuojančių jausmaženklių funkcijos lietuviškame tekste / Regina Sabonytė. Kalbų studijos. 2017, Nr. 30, p. 5-17.
• Emocingumo raiškos būdai ir priemonės asmeniniuose tinklaraščiuose / Daiva Pagojienė. Šiuolaikinės stilistikos kryptys ir problemos / sudarė Irena Smetonienė, Ona Petrėnienė. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2013. P. 115-124.
• Tekstų nehomogeniškumo tyrimas naudojant žymeklius / Monika Lapėnaitė-Gedvilė, Karolina Piaseckienė, Marijus Radavičius. Lietuvos statistikos darbai. 2015, 54, 1, p. 92-100.