LTVienas iš darnaus vystymosi ideologijos praktinio įgyvendinimo pavyzdžių yra ekonominis aplinkos apsaugos mechanizmas, kuriuo vadovaujantis derinama ekonominė, socialinė raida ir aplinkos apsauga. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – atskleisti ekonominio aplinkos apsaugos mechanizmo sampratą ir turinį, taip pat detaliau išnagrinėti vieną iš šio mechanizmo elementų – aplinkosauginius mokesčius. Straipsnyje įvertinama aplinkosauginių mokesčių vieta ekonominio aplinkos apsaugos mechanizmo struktūroje, apibrėžiama šios mokesčių kategorijos specifika, palyginti su vadinamaisiais tradiciniais mokesčiais, įvardijamos problemos, susijusios su šių mokesčių teisiniu reguliavimu ir praktiniu taikymu. Visi aplinkosauginiai mokesčiai iš esmės atitinka principą „teršėjas moka“, t. y. nustatoma, kad mokėti turi tas asmuo, kuris daro poveikį aplinkai, o pats mokesčio dydis siejamas (proporcingai) su tokio poveikio mastu. Kita vertus, dėl atitikties principui „teršėjas moka“ galima abejoti tais atvejais, kai taikomas didesnio tarifo mokestis, nes toks tarifas nustatomas ne proporcingai aplinkai daromam poveikiui (kaip reikėtų įgyvendinant minėtą principą), bet ir atsižvelgiant į tikslą nubausti asmenį, padariusį teisės pažeidimą. Aplinkosauginiai mokesčiai bei tokiu būdu surinktų lėšų panaudojimas aplinkosaugos tikslais prisideda prie darnaus vystymosi ideologijos įgyvendinimo, nes taip yra suderinami ekonominiai interesai panaudoti aplinką ir gamtos išteklius vykdant tam tikrą ūkinę veiklą, visuomenės interesas gyventi saugioje bei sveikoje aplinkoje ir aplinkos apsaugos tikslai užtikrinti ne tik dabartinės visuomenės poreikius mėgautis aplinka, bet ir nemažinti ateinančių kartų galimybės tenkinti savo poreikius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aplinka; Darnus vystymasis; Ekonominis aplinkos apsaugos mechanizma; Ekonominis aplinkos apsaugos mechanizmas; Mokesčiai; Economic mechanism for environmental protection; Environment; Sustainable development; Taxes; Taxes, environment.
ENOne of the examples of implementation of sustainable development ideology in practice is an economic mechanism for environmental protection combining in itself economic, social and environmental aspects. The main objective of this article is to reveal the concept and content of the economic mechanism for environmental protection, as well as to provide a more detailed analysis of one of the elements of this mechanism, namely, "environmental" taxes. This article evaluates the place of "environmental" taxes in the structure of the economic mechanism for environmental protection, defines the specific characteristics of this category of taxes compared with so-called "traditional" taxes, identifies the problems related to legal regulation and practical application of these taxes. It should be noted that, generally speaking, environmental taxes are consistent with the "polluter pays" principle, i.e., it is specified that these taxes must be paid by the persons who affect the environment, and the amount of the fee is proportionate to the effect of their activity on the environment. On the other hand, the compliance with the "polluter pays" principle can be questioned in the case of increased-rate taxes, because such a rate is not proportionate to the impact on the environment (what is required by the "polluter pays" principle), but also takes into account the purpose of punishing a person who has committed the violation."Environmental" taxes and the use of funds collected in the form of these taxes for the purpose of environmental protection contributes to the implementation of sustainable development ideology, as it harmonizes economic interests to use the environment and natural resources in certain economic activities, the public interest to live in a safe and healthy environment, and environmental protection objectives to ensure the needs of the current generation without diminishing the opportunities of future generations to meet their needs. [From the publication]