Folkloro klodai Czesławo Miłoszo Įsos slėnyje

LTStraipsnyje aptariami Czesławo Miłoszo romane „Isos slėnis“ esantys folkloro klodai, kurie yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su senaisiais baltų tikėjimais. Vieni iš nuorodų galėtų būti su senaisiais baltų tikėjimais susiję simboliai, kuriuos Miłoszas perteikė savo romane folkloro elementų pavidalu. Straipsnyje remiamasi Norberto Vėliaus knyga „Senovės baltų pasaulėžiūra“, taip pat Pranės Dundulienės, Marijos Gimbutienės, Donato Saukos veikalais. „Isos slėnis“ yra persismelktas archaiškojo mitiškojo mąstymo, elgesio, kalbos – tai būdinga ir visai Miłoszo kūrybai, kurioje akivaizdus sąmoningas mitologinių elementų naudojimas, bandymas jų pagalba atsakyti į klausimus apie gyvenimo būtį ir prasmę. „Isos slėnyje“ erdvė ir laikas suprantami mitologijos fone. Pasaulio pradžios ir pabaigos, žemės, žmogaus, įvairių reiškinių, sistemos ir permainų. Miłoszas savo „Isos slėnį“ apgyvendina nepaprastais, turinčiais ypatingų galių žmonėmis, pateikia senovinius gydymo būdus. Romane minimos lietuvių mitologinės chtoniškosios būtybės: kaukai, laumės, velniai. Ragana taip pat minima ir „Isos slėnyje“. Ji joja ant skraidančio ožio, kuriuo pasivertęs velnias. Ypač daug dėmesio ne tik savo romane, bet ir poezijoje Miłoszas skiria žalčių garbinimui. Žalčiams tarsi suteikiama galia duoti ar atimti žmogaus jėgas naujai gyvybei kurti. Apie pasakas ir dainas autorius kalba jau antrame romano puslapyje. Toliau įsos slėnyje dainuojamoji tautosaka perteikiama dviem būdais: perpasakojant lietuviškų dainų siužetus arba pateikiant konkrečių dainų tekstus lenkiškai.

ENThe paper discusses the layers of folklore in Czesław Miłosz’s novel “Dolina Issy” [The Issa Valley], which are directly or indirectly related to the old Baltic beliefs. The symbols related to the old Baltic beliefs, which are conveyed in the novel in the form of folklore elements, could serve as references. The paper refers to the book “Senovės baltų pasaulėžiūra” [Old Baltic World-View] by Norbertas Vėlius as well as the works of Pranė Dundulienė, Marija Gimbutienė and Donatas Sauka. “Dolina Issy” is transfused by the archaic mythical thinking, behaviour and language, which is characteristic of all Miłosz’s works that obviously consciously use mythological elements and try to answer the questions about the existence and meaning of life. Time and space in the novel are related to the background of mythology. The beginning and end of the world, earth, man, various phenomena, system and changes. Miłosz populates his “Dolina Issy” with people of extraordinary powers and presents the archaic ways of treatment. The Lithuanian chthonic creatures, i.e. sprites, pixies, devils, are mentioned in the novel. A witch is also not an exception. She rides a flying goat (a devil). Miłosz pays considerable attention to the worship of grass snakes in his novel and poems. The grass snakes are as if provided with a capacity to give or take the human power to create a new life. The author mentions tales and songs already on the second page of the novel. Subsequently the singing folklore is conveyed in two ways: by retelling the plots of Lithuanian songs and presenting the texts of concrete songs in Polish.