Apie Czesławo Miłoszo medžius: subjektyvybės ir objektyvybės konotacijos

LTStraipsnyje, remiantis Czesławo Miłoszo poezijoje, prozoje, eseistikoje užfiksuotais fragmentais, analizuojama medžio ir apskritai floristinių įvaizdžių sklaida ir jų variantai rašytojo kūryboje. Siekiama atskleisti gamtos, medžio, augmenijos ontologinį ir meninį statusą, atsakyti, ar šie įvaizdžiai yra už subjekto egzistuojanti autonomiška sfera, turinti atskirą egzistencinį statusą, ar jie funkcionuoja tik kaip simboliniai žmogaus išgyvenimų ekvivalentai. Analizuojant Miłoszo kūrinius atveriama, jog „Isos slėnio“ autorius augmeniją traktuoja iš daugelio perspektyvų: kaip individualių, subjektyvių išgyvenimų versmę, slėpiningą ir būriškai daugialypę, bet pasiekiamą per momentinius nušvitimus, pasikliaujant intuicija; kaip esmingą, dieviškąją visatos ir būties sferą, objektyviai egzistuojančią, atskirą ontologinę visumą; kaip neatskiriamą individo, bendruomenės, tautos gyvenimo narį, kaitos ir perturbacijų dalyvį; kaip istorijos bei praeinančio laiko liudininką bei veikėją. Toks platus ir mirguliuojantis augalų prasmės repertuaras sukuria Miloszo kūryboje daugybę meninių variantų, spinduliuoja aibę subjektyvių konotacijų. Straipsnyje gilinamasi į klausimus, susijusius su sukurto / atkurto / kuriamo individualaus pasaulio semantika, kurioje lygia greta su pirmenybę turinčiais asmeniniais įspūdžiais Miłoszas prikelia bendruomenės kultūroje nugludintus ir įtvirtintus miško / medžio vaizdinius. Apibendrinama, jog Miłoszas greta subjektyvių augmenijos konotacijų siekė originaliai apmąstyti ir platesnius, archetipinius medžių semantikos klodus – tiek biblinius, tiek tautinius.

ENBased on the fragments observed in Czesław Miłosz’s poetry, prose and essays, the paper analyses the spread of tree and generally floral images and their variants in the writer’s works. The paper aims to reveal the ontological and artistic status of nature, tree and flora, and to answer whether these images are the autonomic sphere existing beyond the subject and holding an individual existential status or whether they function only as symbolical equivalents of human experiences. The analysis of Miłosz’s works reveals that the author of “Dolina Issy” [The Issa Valley] treats flora from many perspectives: as the source of individual and subjective experiences, which is mysterious and versatile, yet reached through instantaneous enlightenments, relying on intuition; as the essential and divine sphere of universe and existence, objectively existing individual ontological whole; as an inseparable member of the life of an individual, community, nation, a participant of changes and perturbations; as a witness and actor of history and passing time. Such a wide and iridescent repertoire of the meaning of plants creates many artistic variants in Miłosz’s works and radiates a set of subjective connotations. The paper explores the questions related to the created/recreated/undergoing creation semantics of individual world, in which Miłosz revives, along with prioritised personal impressions, the images of wood/tree created and established in the community culture. Besides the subjective flora connotations, Miłosz sought to originally reflect wider, archetypal layers of tree semantics – both biblical and ethnic.