The Specifics of measurement the urban competitiveness at the national and international level

LT[...] Straipsnio autorių tyrimai parodė, kad miestai ir regionai tarpusavyje konkuruoja skirtinguose ekonominiuose sektoriuose ar veiklos rūšyse (pramonė, paslaugos, aukštosios technologijos, turizmas ir pan.) ir skirtingais lygiais (regioninis, nacionalinis, tarptautinis) dėl žmogiškojo kapitalo, investicijų, naujų technologijų, turistų, eksporto rinkų, nacionalinių ir tarptautinių projektų ir renginių, vyriausybės politinio palankumo ir pan. Ir kiekvienais metais ši konkurencinė kova intensyvėja, todėl miestų konkurencingumo problematikos analizė tampa vis aktualesnė globalizacijos laikotarpiu. Tačiau dėl tos pačios globalizacijos proceso, daugelis miestų supanašėja ir jų strateginiuose plėtros dokumentuose akcentuojamos tos pačios ar panašios ekonominio proveržio kryptys bei prioritetai. Tai panaikina miestų išskirtinumus ir nesukuria konkurencinių pranašumų, o tai mažina miestų konkurencingumą tiek nacionalinėje, tiek ir tarptautinėje rinkoje. Tai dar labiau pagrindžia nagrinėjamos problematikos aktualumą ir savalaikiškumą. [...] Darbo objektas – miestų, kurie yra regionuose, pagal teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą priskiriamuose trečiajam lygiui (NUTS 3), konkurencingumas tarptautiniu ir nacionaliniu mastu. Darbo tikslas – identifikuoti miestų konkurencingumo vertinimo ypatumus ir suformuluoti metodologines gaires, pagrįstas teorinio ir empirinio miestų konkurencingumo vertinimo tarptautiniu bei nacionaliniu mastu rezultatais. Tyrimo metodai: sisteminė, lyginamoji ir loginė mokslinės literatūros analizė; empirinis tyrimas atliktas naudojant išorinių antrinių duomenų sisteminę analizę. Straipsnio autorių atlikti tyrimai parodė tiesioginį ryšį tarp ekonominės urbanizacijos proceso, miestų ekonominio augimo ir konkurencingumo.[...] Tyrimai parodė, kad tie patys metodai naudojami vertinti šalių, regionų ar miestų konkurencingumui. Tyrimai parodė, kad ekonometrinių ir neekonometrinių - kokybinių metodų taikymas gali leisti plačiau ir išsamiau apibūdinti miestų ar regionų konkurencinę būklę ir įžvelgti jų perspektyvas ateityje. Straipsnio autoriai plačiai pristatė miestų ir regionų konkurencingumo vertinimo indeksu ypatumus, jų privalumus ir trūkumus kituose savo straipsniuose bei pagrindė šio metodo tinkamumą vertinant teritorijų konkurencingumą. [...] Empiriniame tyrime analizuotas antras pagal dydį Lietuvos miestas – Kaunas. [...] Atlikta teorinė ir empirinė miestų konkurencingumo vertinimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu analizė straipsnio autoriams leido suformuoti metodologines gaires, kuriomis remiantis siūloma vertinti miestų, (kurie yra regionuose, pagal teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą priskiriamuose trečiajam lygiui (NUTS 3)) konkurencingumą [...]. Pabrėžtina, kad tokios sąlygos kaip įvairių sričių ekspertų įtraukimas, kūrybingi ir kvalifikuoti ekspertai, patirtį turintys moderatoriai, kurie moderuotų darbą grupėse, kompromiso paieškos tarp skirtingų interesų, kompetencija, pačios analizės atlikimas per kelias sesijas (nes vienos dienos darbas ne visada atneša norimų rezultatų) palengvintų patį miestų konkurencingumo vertinimo ir strateginio planavimo procesą bei padidintų jo efektyvumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nacionalinis konkurencingumas; Tarptautinis konkurencingumas; Miestų konkurencingumas; Miestų konkurencingumo vertinimas; National competitiveness; International competitiveness; Urban competitiveness; Measurement of urban competitiveness.

ENThe article involves analysis of urban competitiveness from the national and international perspective. The analysis is focused on possibilities of application of different methods, widely used for the assessment of both the company‘s, national and regional competitiveness, as well as on identification of advantages and disadvantages of such methods. The article also involves introduction of methodological guidelines on the assessment of urban competitiveness from the national and international perspective, based on results of theoretical and empirical analysis. The empirical study is based on analysis of the sample of Kaunas, the second largest city of Lithuania. From the national perspective the assessment of Kaunas city competitiveness is based on comparing it with other major cities of Lithuania – the country‘s capital Vilnius and Klaipeda, by employing statistical data of 2007-2010. The availability of official data at the regional level revealed that the assessment of international competitiveness of the cities, located in regions which, based on the territorial statistics units nomenclature, are attached to the third level (NUTS 3), should be equaled to the regional competitiveness itself. Measurement of Kaunas city and region competitiveness from the international perspective is based on statistical data of 2007-2011. The identification of specifics of measurement the urban competitiveness at the national and international level, presented in the article, is one of the ambitions to promote the methodological background for urban governance and improvement of competitiveness of Lithuanian cities. The article presents the continuity of the research work of the authors in the sphere of urban competitiveness measurement. [From the publication]