Punsko parapijos sielovada XVII a. antrojoje pusėje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Punsko parapijos sielovada XVII a. antrojoje pusėje
Alternative Title:
Spiritual activities in the parish of Puńsk at the second half of the 17th century
In the Journal:
Soter. 2012, 42 (70), p. 83-94
Taip pat paskelbta leidinyje: Terra Jatwezenorum [Jotvingių kraštas: jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis]. 2012, 4, p. 184-196
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje atskleidžiama Punsko parapijos materialinė ir dvasinė padėtis XVII a. antroje pusėje. Tyrimo šaltiniai – parapijos vizitacijų (1669, 1676, 1700) ir inventorių (1672) medžiaga. Vilniaus vyskupijos Punsko katalikų bažnyčios įsteigimu ir liturginiais reikmenimis pasirūpino vietos girininkas Stanislovas Zalivskis, o Zigmantas Vaza suteikė privilegijas 1597 m., 1600 m., 1606 m. ir 1609 m. Šis valdovas buvo bažnyčios globėjas. Bažnyčia gavo žemės, pievų, teisę naudotis mediena, žuvauti, pasistatyti malūną, turėti karčemą, rinkti piniginę dešimtinę – tipiškas to meto parapinių bažnyčių aprūpinimo formas, tapo vidutiniškai turtinga Simno dekanato parapija. Vadovaudamasis principu, kad tikėjimo tiesos žmonėms turi būti aiškinamos gimtąja, jiems suprantama kalba, valdovas privilegijose nurodė klebonu skirti tik lietuvių tautybės lietuviškai kalbantį asmenį, tai liudijo apie parapijos gyventojų lietuviškumą. Punske buvo pastatyta tipiška tiems laikams medinė Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulo bažnyčia, viduje įrengti trys altoriai, šventoriuje pastatyta varpinė ir įrengtos kapinės. 1612 m. suteiktas aprūpinimas vargonininkui, 1699 m. funduota altarija. Nors mokyklos pastatas minimas XVII a. pradžios privilegijose, tačiau nuoseklesnė jos veikla fiksuojama tik XVII a. pabaigoje, kai klebonas neturinčiai fundacijos mokyklai pats samdė ir išlaikė bakalaurą. XVII a. paskutiniais dešimtmečiais greičiausiai klebono J. Jackevičiaus iniciatyva parapijoje įkurta prieglauda. Joje 1700 m. gyveno kaip tais laikais daug – 17 vargšų.Vizitacijų decreta reformationis daug dėmesio skyrė sielovados reikalams. Ypač išsami šiuo klausimu buvo 1669 m. vizitacija. Vizitatorius nurodė klebonui plėtoti sielovadą remiantis sinodų nutarimais, Gniezno arkivyskupo Bernardo Maciejovskio ganytojišku laišku ir žymaus XVII a. pradžios ganytojo Ženevos vyskupo Šv. Pranciškaus Saleziečio veikalais. Siūlyta atsižvelgti į ypatingą tarp miškų apie 20 mylių išsiplėtusios Punsko parapijos padėtį ir sudėtį, paprastais žodžiais, kantriai ir įtikinamai aiškinti žmonėms pagrindines tikėjimo tiesas. Tai rodo, kad tuometis religingumas buvo žemo lygio, daug žmonių mirdavo be sakramentų, pasitaikydavo girtuokliavimo ir paleistuvystės atvejų, tačiau stengtasi padėtį keisti ir gyventi pagal Tridento Susirinkimo nutarimus. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: 17 amžius; Parapija; Parapijos istorija; Punskas; Sielovada; 17 amžius; 17th century; History of a parish; Parisch; Punsk; Spiritual activities.

ENArticle reveals material and spiritual situation of the Punsk parish at the second half of the 17th century. The sources of the investigation are visitations (1669, 1676 and 1700) and inventories (1672). The Catholic church of Punsk (Vilnius diocese) was founded and equipped on the initiative of local forester Stanislaw Zaliwski, as well as by the privileges of the ruler Sigismund Vasa in 1597, 1600, 1606 and 1609. The ruler had the right of patronage of this church. The church received land, meadows, the right to benefit from timber, to fish, to build a mill house, to have an inn and to collect the tithe. These were typical means of supply for a contemporary parochial church and looking from material point of view the parish became an averagely rich one in Simnas deanery. Guided by the principle that the truths of faith must be explained in mother tongue language, the ruler ordered by his privileges to appoint only Lithuanian speaking priests. This proves that inhabitants of the parish were Lithuanians. A typical wooden church was constructed in Punsk with a title of St. Apostles Peter and Paul and the Assumption of Blessed Virgin Mary. Three altars were constructed as well as a bell tower in the churchyard and a cemetery. In 1612 a supply for an organist was granted, and in 1699 altaria was founded. Even though the school building is mentioned in the privileges of the early 17th century, but its more consistent activity is recorded only at the end of the 17th century when pastor himself hired and maintained a bachelor for a school that had no foundation. During the last decades of the 17th century there was a shelter set up in the parish probably on the initiative of pastor Jokūbas Jackevičius, in 1700 there lived quite a lot for that time - 17 poor people.Decreta reformationis of the visitations paid great attention to the discussion on spiritual activities. The visitation of 1669 was especially informative. The visitor ordered the priest to base his spiritual activities on the decisions of synods, pastoral letter of Gniezno archbishop Bernard Maciejowski and works of St. Franęois Salesian, a famous bishop of Geneva in the 17th century. It was suggested to keep in mind that the parish of Punsk is widely - about 20 miles - spread and located in the forests and, therefore, the truths of faith must be explained in simple words, patiently and convincingly. This shows that contemporary religiosity was of very low level, and many people died without sacraments. There were cases of drunkenness and adultery. But in spite of that, there were efforts to change the situation and to live according to the decisions of Trident. [From the publication]

ISSN:
1392-7450; 2335-8785; 2080-7589
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/42020
Updated:
2019-11-04 12:08:55
Metrics:
Views: 57    Downloads: 14
Export: