Motiejus Kazimieras Sarbievijus and the para-theatrical activity of the jesuits

LTStraipsnyje žanriniu požiūriu analizuojami žymaus Baroko poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (Matthias Casimirus Sarbievius, 1595-1640) kūriniai Vestuvių dovanos ir Akmens pašventinimas (Sacra Lithothesis). Epitalamiją Vestuvių dovanos (1620) galima laikyti teatrine inscenizacija. Jame randame alegorinių gyvųjų paveikslų aprašymus ir personažų monologus, kuriuose aiškinama simbolinė proziniu tekstu perpasakoto paveikslo prasmė. Kūrinys suskirstytas į ,,scenas“, kurios pateikiamos emblemos žanro principu. Inscenizaciją sudaro sutuoktinių dorybes - tėvynės meilę, abipusę pagarbą, santuokinę ištikimybę ir kt. – šlovinančios ,,emblemos“. Panaši struktūra būdinga ir eilėraščių rinkiniui Akmens pašventinimas (1621). Veikalas suskirstytas į keturias dalis, turinčias pašlovinti kokią nors dedikato dorybę – pamaldumą (pietas), dosnumą (liberalitas), teisingumą (iustitia) ir tvirtybę (fortitudo). Emblemiškumas – viena svarbiausių jėzuitų teatrinės veiklos ypatybių. Tačiau esama ir daugiau požymių, leidžiančių Akmens pašventinimą traktuoti kaip scenai skirtą veikalą. Tai personažų funkciją atliekančios alegorijos, kreipiniai į dedikatą, susirinkusią auditoriją. Akmens pašventinimo žanrui nusakyti labiausiai tiktų deklamacinio dialogo terminas: deklamacijoje dalyvauja keturi veikėjai, nors juos sieja viena tema, tačiau tarpusavyje jie nesikalba, veiksmo, kurį galėtume pavadinti draminiu, taip pat nėra. Sąlygiškai šį kūrinį dar galima pavadinti ,,iškilmių scenarijumi“, atsižvelgiant į tai, kad leidinys sudarytas iš eilėraščių, skambėjusių akmens šventinimo apeigų metu. Teatrinė inscenizacija Vestuvių dovanos bei deklamacinis dialogas Akmens pašventinimas rodo, jog Sarbievijus dalyvavo teatrinėje jėzuitų veikloje, kuri Baroko laikais buvo viena svarbiausių LDK kultūrinio gyvenimo sferų.Reikšminiai žodžiai: Teatras; Alegorija; Vilniaus akademija; Epitalamijas; Theater; Para-theatrical activity; Virtue.

ENThe article analyzes the works “Vestuvių Dovanos” and “Sacra Lithothesis” by famous Baroque poet Matthias Casimirus Sarbievius (1595-1640). The epithalamium “Vestuvių Dovanos” (1620) can be considered a theatricalpageant. It contains allegoric description of paintings and characters’ monologues, explaining symbolic meanings of the pictures, described by prose texts. The writing is divided into “scenes”, conveyed by the emblem genre principle. The pageant consists of the “emblems”, honouring the spouses’ virtues – love of the motherland, mutual respect, fidelity, etc.. A similar structure is characteristic of the collection of poems “Sacra Lithothesis” (1621). The writing consists of four parts, each honouring a certain virtue – godliness (pietas), generosity (liberalitas), justice (iustitia) and fortitude (fortitudo). Emblematism is one of the most important features of Jesuits’ theatrical activities. However, there are more traits, allowing for treatment of “Sacra Lithothesis” as a theatrical writing, such as allegories, performing the function of characters, addressing to the audience. The genre of “Sacra Lithothesis” could be best defined by the term of declamatory dialogue: four characters participate in the declamation, although they are related by one topic, they do not communicate with one another, in addition there is no dramatic action. The writing could conditionally be called a “scenario for solemnity”, taking into consideration that the publication consists of poems, spoken during the ritual of consecration of a stone. The theatrical pageant “Vestuvių Dovanos” and the declamatory dialogue “Sacra Lithothesis” show that Sarbievius participated in Jesuits’ theatrical activities, which were among the most important spheres of cultural life in the Grand Duchy of Lithuania in the Baroque times.

• Lietuvių literatūros istorija: XIII-XVIII amžius / Eugenija Ulčinaitė, Albinas Jovaišas. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. 520 p.
• Lotyniškasis XVI-XVII amžiaus LDK epitalamijas / Skirmantė Šarkauskienė ; Vilniaus universitetas. Kauno humanitarinis fakultetas. Kaunas : Naujasis lankas, 2003. 189 p.