Investicijų į aukštąjį išsilavinimą ir valstybės pajamų bei išlaidų priklausomybės tyrimas

LTIšsilavinimas yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinės žinių ekonomikos plėtros veiksnių. Svarbu įvertinti investicijų į aukštąjį išsilavinimą efektyvumą, nustatyti laiko santykį ir paklaidą, pinigų srautus. Didelės lėšos skiriamos aukštajam mokslui, protai nuteka, todėl svarbu vertinti naudą valstybei. Straipsnio tyrimo tikslas – įvertinti investicijas į aukštąjį išsilavinimą valstybės požiūriu. Išsilavinimas yra šiuolaikinės žinių ekonomikos plėtros veiksnys, skatinantis ekonomikos augimą, nes didėja darbo produktyvumas, darbo našumas, greičiau įsisavinami technologiniai pokyčiai. Valstybėje, kurioje skiriamos didesnės investicijos į žmoniškąjį kapitalą, intensyviau auga žmogui tenkantis bendrasis vidaus produktas. Atliktas valstybės lėšų, investuotų į aukštąjį išsilavinimą, praradimo dėl emigracijos tyrimas atskleidė, kad kiekvienais metais valstybė vis daugiau investuotų lėšų į švietimo sistemą praranda dėl „protų nutekėjimo“. 2005–2010 m. prarandamų lėšų skaičius išaugo 1,8 karto (pasiekė 4,28 proc.). Apskaičiuota valstybės investicijų į aukštąjį išsilavinimą trumpalaikė grąžos norma (ROR) parodė, kad RORvalstybės (universitetinio išsilavinimo)>RORvalstybės (koleginio išsilavinimo) (15,55%>3,96%). Tai rodo, kad valstybei naudingiau subsidijuoti universitetines studijas, nei kolegines studijas. Lietuva, turėdama susiformavusią žinių vertinimo kultūrą, nepakankamai išnaudoja savo žinių išteklius, taip prarasdama dalį galimybių konkuruoti tarptautiniu mastu, o kartu potencialias ekonomikos ir pajamų augimo galimybes.Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Investicijos; Žmogiškasis kapitalas; High education; Investments; Human capital.

ENEducation is one of the principal factors of the development of modern knowledge economy. It is important to evaluate efficiency of investments in higher education, establish the time relation and error, as well as cash flows. Considerable funds are allocated to higher education and the brain drain exists; therefore, it is important to evaluate benefits to the state. The aim of the study is to evaluate investments in higher education from the point of view of the state. Education is the factor of the development of modern knowledge economy, which promotes economic growth, because labour productivity and efficiency rise and technological changes are mastered faster. The percentage of gross domestic product per inhabitant grows more intensively in the state with a higher investment level in human capital. The conducted research of state funds invested in higher education and lost due to emigration revealed that every year the state loses more and more funds invested in the education system due to the process of brain drain. In 2005–2010, the amount of lost funds increased by 1.8 times (reached 4.28 per cent). The estimated short-term rate of return (ROR) of state investments in higher education showed that RORstate (university education)>RORstate (college education) (15.55%>3.96%). This suggests that it is more beneficial for the state to subsidise university education rather than college education. Having knowledge evaluation culture, Lithuania inadequately uses its knowledge resources, thus losing some opportunities to compete internationally as well as potential economy and income growth opportunities.