Zofii Bohdanowiczowej literackie związki z Wilnem i Litwą

• Zofijos Bohdanowiczowos literatūriniai ryšiai su Vilniumi ir Lietuva
• Zofii Bohdanowiczowa's literary ties with Vilnius and Lithuania

LTZofija Bohdanowiczowa gimė Varšuvoje, bet visą savo aktyvų literatūrinį gyvenimą prieš karą praleido Vilniuje. Susižavėjusi daugiakultūrio Lietuvos ir Žečpospolitos paribio gamta, žmonėmis ir istorija, kūrė prozą ir poeziją, prisotintą gilaus personalinio humanizmo, įsijautimo į paprastą žmogų, tikrąjį Žemaitijos, Kauno ar Vilniaus krašto gyventoją. Ji uoliai domėjosi pakraščių egzotika ir žmonių nuoširdumu, taip pat lenkų ir lietuvių tautų politinio ginčo tragizmu, dėl kurio tarpukario 20-metis buvo bevaisis, nes pritrūko dialogo ir atvirumo. Prieš mirtį į lenkų kalbą išvertė lietuvišką maldaknygę, parašytą sovietų lageryje keturių lietuvių moterų tremtinių. Z. Bohdanowiczowa vadovavo literatūriniams ir kultūriniams lenkų ir lietuvių ryšiams, primindavo jų europietiškas (katalikiškąsias) ir Viduržemio jūros regiono kultūros ištakas, kartu neužmiršo ir Lietuvos savitumo, jos šiaurietiško gyvenimo būdo ir stiliaus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių-lenkų literatūriniai ir kultūros ryšiai; Lietuvos ir Lenkijos literatūriniai ryšiai; Paribiai; Paribių kultūra; Vilnius; Zofija Bohdanowiczowa; Borderlands; Borderlands (kresy); Lithuanian-Polish literary and cultural ties; Lithuanian-Polish literary ties; Vilnius; Zofia Bohdanowiczowa.

ENZofia Bohdanowiczowa was born in Warsaw. However, all her active literary life of the pre-war period she spent in Vilnius. She was fascinated by the nature, people and history of multicultural borderland of Lithuania and Rzeczpospolita and created poetry as well as prose, which was deeply saturated with personalist humanism, empathy for the common people, native inhabitants of Žemaitija, Kaunas and Vilnius. Zofia was also fascinated by the borderline people's honesty as well as by the Polish-Lithuanian political disputes in the pre-war period, which wasn't fruitful and lacked dialogue and openness. Before she died, she translated into Polish language a Lithuanian prayer-book, which was written by four Lithuanian women in the Soviet concentration camp. Zofia fronted Lithuanian-Polish cultural ties, reminded about their European (Christian) and Mediterranean origins, although she did not exclude Lithuania's separateness, Lithuania's northern character and lifestyle. [From the publication]