Reikšmingų nefinansinių rodiklių nustatymas vertinant eksporto prekinio kredito riziką

LTPrekinis kreditas ekonominėje literatūroje traktuojamas kaip viena svarbiausių prielaidų eksportuojančių įmonių konkurencingumui ir verslui plėtoti. Straipsnio tikslas – atlikti empirinį tyrimą ir nustatyti svarbiausius nefinansinius rodiklius vertinant eksportuotojo suteikiamo prekinio kredito riziką. Svarbiausiais nefinansiniais pirkėjo rodikliais ekspertai įvardino pirkėjo atsiskaitymų su eksportuotoju savalaikiškumą; pirkėjo įmonės dalyvavimą teisminiuose procesuose atsakovu; pirkėjo užimamos rinkos dydį savo šalyje; sandėrių su pirkėju dažnumą; bendravimo punktualumą; pirkėjo įmonės gyvavimo trukmę; elgesį derybų metu, patvirtindami trijų iš aštuonių tirtų nefinansinių rodiklių reikšmingumą, o iškelta pirmoji hipotezė didžiąją dalimi pasitvirtino. Mažiausiai svarbiu nefinansiniu rodikliu ekspertai įvardino pirkėjo įmonės vadovų įvairovės lyties ir amžiaus aspektu rodiklį. Tyrimo rezultatai rodo, kad ekspertai praktikoje nemato esminio skirtumo dirbdami su įmonėmis, kuriose yra skirtingos sudėties vadovų komandos. Atlikta ekspertinio vertinimo duomenų kryžminė analizė parodė, kad rizikinga suteikti pirkėjui prekinį kreditą, jeigu nefinansiniai rodikliai netenkina priimtino rizikos lygio, nors finansiniai rodikliai ir yra priimtino rizikos lygio. Ši hipotezė teisinga vertinant užsienio pirkėjų tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų rinkų prekinio kredito riziką. 63 proc. ekspertų nesuteiktų prekinio kredito Rytų rinkose, jeigu pirkėjo nefinansiniai rodikliai yra nepriimtini, Vakarų rinkose tokį įvertinimą pateikė 71 proc. ekspertų, tuo pačiu patvirtindami antrąją iškeltą hipotezę.Reikšminiai žodžiai: Eksportas; Prekinio kredito rizika; Prekinio kredito rizikos rodikliai; Export; Trade credit risk; Non-financial indicators of trade credit risk.

ENIn the global market every small and opened economy depends strongly on the volume of export. Exporting companies, striving to get a competitive advantage, provide their customers (importers) with trade credits. On the other hand, such involvement into financial relations with importers is very risky for exporters themselves. The abundance of given trade credits may even cause insolvency and bankruptcy of the exporter itself. Despite this importance literature on modelling the trade credit risk in the case of export is scarce. Exporters should take into account both financial and non-financial risk factors of the partners and country risk, while providing trade credit to their foreign partners. Both the foreign country risk and customer’s financial analysis are researched extensively. However, the problem arises when significant non-financial indicators of foreign customer’s credit risk have to be set. The aim of the paper is to make an empirical research and estimate the most significant non-financial indicators when assessing trade credit risk in the case of export. In order to estimate the significant non-financial indicators in the analysis of export trade credit risk, the method of expert evaluation was applied. [From the publication]