Lietuvos - Latvijos pasienio regiono ekonominės - socialinės plėtros vertinimo specifika ir metodologinės gairės

LTKonkurencinių išskirtinumų ieškojimas neturėtų atriboti šalies nuo jos išorinių kaimynų. Priešingai – šalių pasienio regionų ekonominis ir socialinis bendradarbiavimas, skirtingų šalių gyventojų, verslininkų ir investuotojų pasinaudojimas kaimyninių šalių rinkų privalumais skatina tiek pačių regionų spartesnį vystymąsi, tiek ir prisideda prie visos nacionalinės ekonomikos augimo. Straipsnio tikslas – identifikuoti Lietuvos-Latvijos pasienio regionų ekonominio-socialinio vertinimo specifiką ir parengti metodologines gaires, pagrįstas teorinės Klaipėdos (Lietuva) ir Kuržemės (Latvija) regionų analizės rezultatais. Tyrimas parodė, kad tiek Lietuvos, tiek Latvijos mokslininkai ir praktikai šalies regionų plėtrai įvertinti naudoja iš esmės vienodus rodiklius. Autorių pristatytame Lietuvos ir Latvijos pasienio regiono ekonominės ir socialinės plėtros vertinimo modelyje veiksniai sugrupuoti į keturias grupes: veiklos sąlygas; paklausos sąlygas; įmonių konkurencingumą; pasienio regiono išorines sąlygas. Statistinio reikšmingumo ir rezultatų tikslumo siekis sąlygoja vertinti pasienio regiono ekonominę-socialinę plėtrą vieninga rodiklių sistema. Plėtros rodiklių parinkimui turi didelę įtaką jų gavimo galimybės Lietuvos ir Latvijos regioniniu mastu ir tų pačių duomenų skaičiavimo metodologijų skirtumai tarp valstybių. To pačio pasienio regiono tačiau skirtingų šalių regionų tarpusavio palyginimas leidžia tiksliau išskirti pačio pasienio regiono išsivystymo netolygumus.Reikšminiai žodžiai: Regionų ekonominė socialinė plėtra; Pasienio regionai; Ekonominė ir socialinė plėtra; Economic and social development of the regions; Cross-border region; Indicators of economic and social development.

ENSearch for competitive exclusivities should not delimit a country form its external neighbours. On the contrary, economic and social cooperation of border regions, use of advantages of neighbouring markets by different citizens, businessmen and investors stimulate more rapid development of the regions, and contribute to the growth of national economy. The aim of this article is to identify the specificity of economic-social evaluation of Lithuanian-Latvian border and frame methodological guidelines based of the results of theoretical analysis of Klaipėda (Lithuania) and Kuržemė (Latvia) regions. The research has shown that scientists and practitioners of Latvia and Lithuania use basically the same indicators to estimate the development of regions. The authors presented the model for evaluation of economic and social development in Lithuanian-Latvian border region in which indicators are divided into four groups: activity conditions, demand conditions, competitiveness of companies, and external condition of border region. The objective of statistical importance and preciseness of results determine to evaluate socio-economic development of border region with a unite system of indicators. The choice of development indicators is determined by their gaining possibilities to Lithuanian and Latvian regional extent and different calculating methodologies of these data in different countries. The comparison of regions of different countries but of the same border region allows seeing a more precise picture of unevenness of the development of the region.