LTApkalta, apkaltos byla, apkaltos procesas - konstitucinės kategorijos. Jų turinį ir galimas sukonkretinimo formas (modelius) pirmiausia būtina suprasti konceptualiai, t. y. pagal konstitucinį prasmę ir paskirtį, ir nesureikšminant „blanketinės“ Lietuvos Konstitucijos (74 straipsnio) nuostatos, kad apkaltos proceso tvarka nustato Seimo statutas. Aktualus minėtos Konstitucijos nuostatos įgyvendinimas, išreikštas Seimo 2004 m. lapkričio 9 d. naujai suredaguotoje Seimo statuto VIII dalyje „Apkaltos procesas“, atspindi Seimo nuožiūrą (diskrecija) tam tikromis formuluotėmis apibrėžti ar kitaip sukonkretinti materialiuosius ir procedūrinius apkaltos aspektus, tarp jų – tokius, kurių tiesiogiai nenumato Konstitucijos nuostatos ir Konstitucinio Teismo pateiktas šių nuostatų aiškinimas. Dabartinis šių apkaltos aspektų „formalizavimas“, turintis įstatymo galia, skatina plačiau pažvelgti į įvairias apkaltos institucines, organizacines ir procedūrines formas, tiksliau – apkaltos instituto įstatyminio ir teisminio plėtojimo (abstraktaus juridinio konstravimo) bei individualizuoto taikymo konkrečiam asmeniui (pareigūnui) būdų įvairovę.Šių apkaltos formų ir jų variantų teorinė mokslinė įžvalga leidžia įvertinti Seimo teisėkūra ir jos alternatyvas, taip pat praturtinti bendrą/a (mokslinę ir teisminę) jurisprudenciją apkaltos sampratos tematika. Tokiame kontekste svarbu atsižvelgti į apkaltos R. Pakštu, L. Karaliui ir A. Sacharukui atvejus (precedentus) ir jų požiūriu analizuoti apkaltoje glūdinčią oficialaus kaltinimo pažeidus teisę (jos pamatą – Konstituciją) idėją bei jos tarpdalykinius aspektus, t. y. ryšį su baudžiamojo proceso principais ir Seimo 2004 m. lapkričio 9 d. apsisprendimu nebeminėti tokių principų apkaltos proceso tvarką nustatančiose Seimo statuto nuostatose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apkalta; Apkaltos procesas; Konstitucinio Teismo įgaliojimai; Konstitucinis teismas; Seimo statuto nuostatos; Costitutional court; Provisions of the Statute of the Seimas; Impeachmnet.