Baltijos šalių atskirų ūkio šakų globalizacijos lygio vertinimas

LTStraipsnio tikslas – pritaikyti S.J. Kobrin globalizacijos indekso metodiką Baltijos valstybių atskirų ūkio šakų globalizacijos lygio tyrimui. Lietuvos tiriamų šakų globalizacijos indekso skaičiavimai parodė, kad 1996 – 2010 m. laikotarpiu atskirų šakų globalizacijos lygis ir globalizacijos tempai buvo skirtingi. Labiausiai globalizuotos tiriamojo laikotarpio pradžioje buvo maisto pramonės ir tekstilės pramonės šakos, o laikotarpio pabaigoje praktiškai visos tiriamos šakos pasiekė aukštą globalizacijos lygį. Medžio apdirbimo pramonės globalizacijos lygis pradžioje buvo žemiausias, tačiau šios pramonės šakos globalizacijos tempai buvo labai spartūs, ir Lietuvos medžio apdirbimo pramonė per tiriamąjį laikotarpį pakilo į gana aukštą pasaulinės integracijos lygį. Latvijos atskirų šakų globalizacijos lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo labai skirtingas, skirtingos buvo ir atskirų ūkio šakų globalizacijos lygio kitimo tendencijos. Labiausiai globalizuota šaka Estijoje yra tekstilės pramonė ir nors ši Estijos pramonės šaka kol kas ir išlieka labiausiai globalizuota, pastebima žymi globalizacijos indekso mažėjimo tendencija. Lyginant tiriamų ūkio šakų globalizacijos lygį tarp atskirų Baltijos valstybių, išryškėjo, kad maisto pramonė labiausiai globalizuota Lietuvoje. Tekstilės pramonė visose trijose Baltijos šalyse yra labai aukšto globalizacijos lygio. Chemijos pramonės globalizacijos lygis yra panašus visose trijose Baltijos valstybėse. Didžiausi globalizacijos lygio pokyčiai visose trijose Baltijos šalyse pastebimi medžio apdirbimo pramonėje.Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Globalizacija; Pramonės globalizacijos indeksai; Baltijos šalys (Baltic states); Globalization; Globalization indices; Industry globalization indices; Baltic states.

ENThe phenomenon of globalization and its impact on various areas of life are common subjects of scientific debate. In assessments of globalisation often carried out at an abstract theoretical level, there is little empirical data. The level of globalization in separate economic sectors and of impact of globalization on the development of industries are a new and under-studied phenomenon. All systematic studies of globalization evaluation are characterized by the use of different assessment components and factors are chosen using subjective criteria. Analysis, evaluation and application of research carried out and methodologies developed by foreign researchers, allow for an assessment the scope and perspectives of the globalization process in separate industries in the Baltic states. Studied in the paper is the globalization level of separate industries of the Baltic countries during the period from 1996 to 2010 by using the globalization index proposed by S. J. Kobrin. Calculations of globalization indices of the surveyed industries in the Baltic countries showed that, during the studied time period, the level and the pace of globalization of the separate industries were different. However, comparing the trends in the globalization process of the surveyed industries, it appears that the economies of all three Baltic states are integrated into the global world economic system at a fairly high level and growth tendencies of the globalization level still remain in many industries. [From the publication]