Judėjimo negalią turinčių asmenų fenomenologinė gyvenamojo pasaulio analizė : disertacija

LTDarbo objektas yra judėjimo negalią turinčių asmenų gyvenamasis pasaulis. Pagrindinis disertacijos tikslas yra remiantis A. Schützo fenomenologinės sociologijos teorine perspektyva ir judėjimo negalią turinčių žmonių naracijomis ištirti neįgaliojo vežimėliu judančių asmenų intersubjektyviai patiriamą ir suvokiamą socialinę tikrovę, gilinantis į pagrindines fenomenologines gyvenamojo pasaulio temas: santykį su savo neįgaliu kūnu, išgyvenama erdve ir laiku bei reikšminga artimiausia ir anonimiška įgaliųjų/institucionalizuota socialine aplinka. Pirma disertacijos dalis skirta skirtingų negalios sampratų sociologiniame diskurse nagrinėjimui. Antroje dalyje atskleidžiama gyvenamojo pasaulio samprata A. Schützo fenomenologinės sociologijos požiūriu. Trečia disertacijos dalis skirta aptarti empirinio tyrimo metodologines gaires, pristatyti jame naudotus kokybinius metodus (giluminis nestandartizuotas interviu, turinio analizė ir interpretacinė teksto analizė) bei tyrimo duomenų apdorojimo bei analizės metodiką, pasitelkiant NVivo kokybinių duomenų analizės kompiuterinę programą. Ketvirtoje dalyje remiantis gautais empiriniais duomenimis (informantų naracijomis) analizuojamas judėjimo negalią turinčių asmenų gyvenamasis pasaulis. Tyrimo rezultatai rodo, kad šių žmonių santykis su pasauliu yra savitas ir išskirtinis dėl neįgalaus kūno ir judėjimo neįgaliojo vežimėliu patirties bei žinojimo, kurių neturi įgalūs visuomenės nariai. Visuomenė nėra susipažinusi su fiziškai neįgalių asmenų išgyvenama socialine tikrove. Dėl šio nepažinimo socialinių sąveikų metu neįgaliems visuomenės nariams primetami nelygiaverčiai santykiai.Reikšminiai žodžiai: Fenomenologinė sociologija; Alfredas Schützas; Judėjimo negalia; Gyvenamasis pasaulis; Neįgalus kūnas; Phenomenological sociology; Alfred Schütz; Motor disability; Lifeworld; Disabled body.

ENThe subject of the present paper is the lifeworld of persons with motor disability. The main objective of dissertation is to analyze the social reality, experienced and perceived intersubjectively by persons, moving with a wheelchair, following the theoretical perspective of phenomenological sociology of A. Schütz and the narrations of people with motor disability, going into the main phenomenological topics of lifeworld: relationship with disabled body, lived space and lived time, and significant, the closest and anonymous social environment of non-disabled ones or institutionalized social environment. The first part of dissertation is dedicated for analysis of different concepts of disability in sociological discourse. In the second part the concept of lifeworld is disclosed, according to A. Schütz’s phenomenological sociology. The third part of dissertation is dedicated for discussion of methodological guidelines of empirical research, for presentation of used qualitative methods (unstructured in-depth interviews, content analysis and interpretive analysis of text) and methodology of processing and analysis of research data, using qualitative data analysis software “NVivo”. In the fourth part the lifeworld of people with motor disability is analyzed, following the obtained empirical data (informants’ narrations). The results of research show that the relationship of these people with the world is distinctive and unique because of disabled body and experience of movement with a wheelchair, as well as knowledge, which is not had by non-disabled members of society. The society is not familiar with the social reality, lived by physically disabled persons. Due to this unfamiliarity during social interactions the disabled members of society are imposed with unequal relationships.

• Identity and inequality: artistic activity as the precondition for social integration / Aldona Vilkelienė. Bildungswissenschaften und akademisches Selbstverständnis in einer globalisierten Welt / Gerd-Bodo von Carlsburg, Thomas Vogel (Hrsg./eds) Frankfurt am Main : Peter Lang, 2014. P. 539-551.
• Išgyvenamas negalios apimtas kūnas / Jolita Viluckienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2016, Nr. 1 (38), p. 86-96.
• Young people with physical disabilities at work in Lithuania: experiences and attitudes / Rūta Brazienė, Ugnė Zaikauskaitė. Socialiniai tyrimai. 2014, Nr. 3 (36) p. 142-152.
• Judėjimo negalią turinčių paauglių patirtys: švietimo socialinis laukas / Jurgita Subačiūtė. Filosofija. Sociologija. 2020, t. 31, Nr. 2, p. 157-164.
• Judėjimo negalią turinčių paauglių socializacijos patirtys reabilitacinėje įstaigoje / Arvydas V. Matulionis, Jurgita Subačiūtė. Filosofija. Sociologija. 2015, t. 26, Nr. 2, p. 164-173.
• Negalia nuo vaikystės, išgyvenama kaip savaime suprantamybė / Jolita Viluckienė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2016, [Nr.] 17, p. 101-115.
• Negalia pažymėtas išgyvenamas laikas / Jolita Viluckienė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2016, Nr. 7 (2), p. 73-91.
• "Pradžią turi kurti pats": neįgaliųjų studentų dalyvavimas aukštosiose mokyklose Lietuvoje / Rūta Ruolytė-Verschoore, Jonas Ruškus. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2012, Nr. 3 (2), p. 71-94.