Excitements and pitfalls: translating Ian Mcewan’s novel "Amsterdam"

LTStraipsnyje bandoma aptarti kai kurias literatūrinio vertimo problemas. Keliama hipotezė, kad, pirma, literatūrinio vertimo kažin ar galima išmokti ir išmokyti; antra, literatūrinis vertimas nėra vien tik lingvistinių ekvivalentų paieška. Remiantis šiuolaikine vertimo teorija, galima teigti, jog tai yra kūrybinis procesas ir savo ruožtu kultūrą formuojanti veikla, kurioje vertėjui tenka svarbus vaidmuo ir didžiulė atsakomybė už galutinį rezultatą. Iliustruojant konkrečiais pavyzdžiais, operuojant dviejų tekstų – angliško originalo ir lietuviško jo vertimo – medžiaga, analizuojamos problemos, su kuriomis susiduriama verčiant žymaus šiuolaikinio anglų rašytojo Iano McEwano romana „Amsterdamas“ iš anglų į lietuvių kalbą: kalambūrų, žodžių žaismo, kolokvializmų perteikimas, eksperimentavimas su kalba, geografinių vardų ir tikrinių daiktavardžių, svetimų kalbų žodžių perteikimas. Taip pat aptariamas ekstralingvistinis fonas (angliškame tekste atsiveriantys kultūriniai ypatumai), kuris yra labai svarbus, kadangi vertimas – tai pirmiausia tarpkultūrinė komunikacija, o ne vien tik lingvistinis dekodavimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūrinio vertimo problemos; Kalambūras; Žodžių žaismas; Kolokvializmas; Vardų ir svetimžodžių vertimas; Problems of literary translation; Translation of puns; Colloqualisms; Proper nouns and loan words.

ENThe article attempts to present a hands-on approach to some problematic issues of literary translation on the basis of two assumptions: first, that literary translation is hardly possible to teach and to learn; second, literary translation is not only a search for the right linguistic equivalents. As contemporary literary theory tells us, it is a creative process and a powerful culture-shaping activity, in which the translator has an important role to play and a huge responsibility for the final result to take. Specifically speaking, two texts – the English original and its Lithuanian translation – are used to analyze the problems faced in translating the novel Amsterdam by a famous contemporary English writer Ian McEwan from English into Lithuanian: rendering puns, quibbles, colloquialisms, experiments with the language, geographical names and proper nouns as well as words of foreign languages. The discussion includes extralinguistic background (cultural peculiarities unfolding in the text) as well, which is also of great importance as translation is first of all intercultural communication rather than simply linguistic decoding.