Tapatybes ieškojimas Dalios Staponkutės eseistikoje

LTStraipsnio objektas – Kipre gyvenančios lietuvės Dalios Staponkutės eseistikos knyga „Lietumi prieš saulę“ (2007). Jos pavadinimas metonimiškai nurodo vyraujančią erdvės figūrų opoziciją knygoje: Lietuva ir Kipras. Lietuvoje ši knyga kritikos pristatoma kaip antropologinės studijos požymius turintis pasakojimas apie lietuvių ir graikų tapatybę. Kita vertus, ji pristatoma ir kaip lietuviškos arba net hibridinės pačios autorės tapatybės pasireiškimas. Vis dėlto pasakojimo analizė semiotiniais ir naratologiniais aspektais aprašant stebėtojo instanciją išryškina dramatišką lietuviškos ir graikiškos tapatybės santykį, kuriame stipresnis dėmuo yra graikiškas. Referentinis stebėtojas pasakojime yra labiau susijęs su Kipro kultūriniu kontekstu. Autorė savo knyga Lietuvai prisistato kaip graikiškosios Kretos kultūros ambasadorė. Tai liudija ir viena svarbiausių knygos izotopijų – „salos” figūratyvinė izotopija. Iš pradžių sala apibūdina Kipro erdvę, vėliau – tolstančią praeitį, patį sakytoją ir Lietuvos erdvę. Kipras Staponkutės eseistikoje tampa Lietuvos metafora, o knygos pavadinimą galima perskaityti ir kitaip: „Saule prieš lietų“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: D.Staponkutės eseistika; Emigracinė lietuvių literatūra; Naratologija; Sakytojas; Semiotika; Stebėtojas; Tapatybė; Vertė; D.Staponkutė's essay; Identity; Lithuanian emigrant literature; Narratology; Narrator; Observer; Semiotics; Value.

ENSubject matter of the article is the book of essays "Lietumi prieš saule" (Rain against Sun, (2007), written by the Lithuanian writer Dalia Staponkute who resides in Cyprus. The name of the book metonymically refers to the predominating opposition of figures of space: Lithuania and Cyprus. In Lithuania, this book is presented by critics as a story of Lithuanian and Greek identity that has attributes of an anthropologic study. On the other hand, it is presented as a Lithuanian or even hybrid expression of the authors identity. Nevertheless, analysis of the story by way of describing the observer s position in semiotic and narratorial aspects highlights the dramatic relationship between Lithuanian and Greek identity, where the Greek component is the stronger one. In the story, the observer is more connected to the Cypriot cultural context. With her book, the author introduces herself to Lithuania as an ambassador of Greek Cretan culture. This is also accented by one of the most important isotopies: the figurative isotopy of the «island». At first, the island is used to describe the space of Cyprus, then it switches to commenting on the receding past, the narrator, and the space of Lithuania. In Staponkute's essays, Cyprus becomes a metaphor for Lithuania, and the name of the book could be read differently: "Sun against Rain". [From the publication]