LTStraipsnyje pristatoma vyresniosios ir viduriniosios kartos išeivijos moterų proza tautinės tapatybės aspektu. Pabrėžiama, kad amžių sandūroje Vokietijos DP stovyklose ir Jungtinėse Amerikos Valstijose rašyta moterų proza skiriasi apimtimi, kokybe, žanrine įvairove. Išeivijos moterų prozoje šalia dviejų pagrindinių siužetinių branduolių, dominavusių to meto literatūroje, – sovietų okupacija, trėmimai ir lietuvių išeivių gyvenimas Amerikoje, fiksuojamas dar vienas svarbus aspektas – išeivės moters patirtis, t. y. tautinės tapatybės paieškas reikšmingai papildo moteriškosios tapatybės klodas. Akcentuojama, kad daugelyje tautinio tapatumo paieškas reprezentuojančių kūrinių (Nelės Mazalaitės, Alės Rūtos ir kt.) išliko patriotinė pasaulėvaizdžio dominantė, paremta gimtojo krašto ilgesiu, nostalgija paliktai Lietuvai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Išeivija; Lietuvių romanas; Moteriškoji tapatybė; Moters portretas; Patriotizmas; Tautinė tapatybė; Exile; Exodus; Female identity; Lithuanian novel; National identity; Patriotism; Woman's portrait.
ENArticle presents the prose of senior and middle-generation women in exile, focusing on the aspect of national identity. It emphasises that women's prose written at the turn of the centuries in the German camps of displaced persons and in the United States is different by the extent, quality, and a variety of genres exhibited. Alongside the two main plots that dominated literature at that time - the Soviet occupation, deportations and the life of Lithuanian emigrants in America, – the diaspora's prose of women captured another important aspect – an emigrant woman's experience, i.e. the search for national identity, significantly complemented by the female identity. It is emphasized that many works representing the quest for national identity (Nelė Mazalaitė, Alė Rūta and others) have preserved a patriotic worldview that is dominant and based on the homesickness for their native land, nostalgia for the Lithuania left behind. [From the publication]