Aksiologinis tautinės savimonės virsmas XX a. pab. - XXI a. pr. Lietuvos ir išeivijos lietuvių literatūroje

LTStraipsnyje keliama vertybinės lietuvių tautos esaties sampratos problema. Motyvuojamas aksiologinės tyrimų strategijos pasirinkimas ir jo metodologinė reikšmė. Teigiama, kad aksiologinė lietuviškojo tapatumo sąmoningumo arba – plačiau mąstant – lietuvių tautos esaties kaip tautinės savimonės samprata yra esminga ir reikšminga dėl per ją tyrėjams atsiveriančių galimybių įvairias tautinės savimonės struktūras (ar jų elementus) susieti su estetinės literatūros kūrinio būties pajautomis. Pagrindiniu problemos svarstymo išeities tašku laikoma individo ir visuomenės laisvės (jų gyvenamojo pasaulio verčių rinkimosi) sąlygos ir nuostata, pagal kurią tautos esatis ir yra aksiologiniai tautos esaties pajautų ir tautai atstovaujančio asmens tapatumo kontekstai. Teigiama, kad pastarąjį ketvirtį amžiaus socialinėje tikrovėje ir literatūroje sparčiai keitėsi vertybinė lietuvių tautos esaties pajauta. Šį kismą galima vadinti esmingu tokios pajautos virsmu – pamatinio tautinės savimonės struktūros elemento – lietuvių kalbos – vaidmens menkėjimu: į lietuvių kalbos vietą pretenduoja ar net bando ją užimti kitos, svetimos, kalbos. XX a. pab.-XXI a. pr. Lietuvos ir ypač lietuvių išeivijos literatūroje aksiologinis lietuvių tautinės tapatybės virsmas sukėlė meninės raiškos pokyčius.Toji raiška – nauja meninė ypatingybė: šiandienės etnografinės ir politinės Lietuvos atžvilgiu istorinė patirtis yra visuotinesnė, abstraktesnė nei vyravusi Sąjūdžio ir nepriklausomybės pradžioje prieš dvidešimt metų. Klausimas, ar naujausioji, ne lietuvių kalbomis rašoma, literatūra yra tebevadintina lietuvių literatūra, kaip ir klausimas, ar lietuvių kalbos vietos (jos funkcijos turinio) tautinio tapatumo esaties sąlygose kaita nepakeičia tautinės savimonės, autoriaus nuomone, kol kas lieka atviras. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aksiologija; Egzodas; Interpretacija; Laisvė; Lietuvių išeivijos literatūra; Lietuvos literatūra; Tautinė savimonė; Vertybė; Axiology; Freedom; Interpretation; Lithuanian emigre literature; Lithuanian literature; National consciousness; Value.

ENArticle focuses on the issue of a value-related conception of the Lithuanian nations existence. It also provides the motives behind the choice of an axiological research strategy and its methodological meaning. The claim is made that an axiological conception of the consciousness of Lithuanian identity or, in a broader sense, the conception of the existence of the Lithuanian nation as national consciousness is essential and meaningful thanks to the opportunity to link different structures of national consciousness (or their elements) to the sense of aesthetic existence of a literary work and thus make it available to researchers. Conditions of freedom of individual and society (choosing the values of the world they live in) and the provision, according to which the existence of a nation serves as an axiological context for sensing the existence of the nation and the identity of a person representing the nation are taken as the key reference points for discussing this issue. Within the recent quarter century, the value-related sense of the existence of the Lithuanian nation has been changing rapidly in its social reality and literature. This change can be called an essential transformation of this sense, a diminution of the role of the Lithuanian language as the key element of the structure of national consciousness: other, foreign, languages are trying to lay claim to its place or even to replace it.The axiological transformation of Lithuanian national identity has caused changes in artistic expression in Lithuanian and Lithuanian emigre literature of the end of the 20th century and the beginning of the 21st century . This expression, a new artistic feature, is more universal with regard to today's ethnographic and political Lithuania, more abstract than at the time of the Sajudis movement and at the beginning of independence twenty years ago. In the authors opinion, the question whether the most recent literature that is written in languages other than Lithuanian can still be called Lithuanian literature as well as the question as to whether the change in position of the Lithuanian language (its functional content) under conditions of the existence of national identity replaces national consciousness so far remains open. [From the publication]