Autoriaus pozicijos švelninimas rašytiniame moksliniame diskurse: gretinamasis tyrimas : disertacija

LTDisertacijoje tiriamas autoriaus pozicijos švelninimas (angl. hedging) humanitarinių mokslų srities (kalbotyros krypties) ir biomedicinos mokslų srities (medicinos krypties) moksliniuose straipsniuose anglų ir lietuvių kalbomis. Disertacijos tikslas – nustatyti sąšvelnių (angl. hedges) vartosenos tendencijas ir raiškos ypatumus kalbotyros ir medicinos straipsniuose lietuvių ir anglų kalbomis bei išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia autoriaus pozicijos raišką tyrinėtuose moksliniuose straipsniuose: konkreti mokslo sritis ar labiau kalbos, kultūros ypatumai. Dėl didelės kalbinių vienetų, galinčių atlikti sąšvelnių funkciją, įvairovės šiame darbe apsiribota tik tam tikromis raiškos priemonėmis: modaliniais veiksmažodžiais, leksiniais veiksmažodžiais ir prieveiksmiais bei aplinkybiniais žodžiais, tirtais iš episteminio modalumo, evidencialumo ir neapibrėžtumo kategorijų perspektyvos. Išanalizavus medžiagą, prieita prie tokių išvadų: sąšvelnių vartosenos įvairovė priklauso nuo disciplinos, o dažniausiai pasirenkamos leksinių vienetų grupės – nuo konkrečios kalbos (anglų vs. lietuvių). Sąšvelnių vartosenos dažnį lemia tiek kalba, tiek disciplina. Tarpdalykinio tyrimo rezultatų palyginimas rodo, kad ir lietuviai, ir anglakalbiai medikai vartoja mažiau tirtų kategorijų sąšvelnių nei kalbininkai. Skiriasi ir vartotų sąšvelnių įvairovė: tirtuose kalbotyros straipsniuose abiejomis kalbomis nustatyta įvairesnių sąšvelnių nei medicinos straipsniuose. Tarpkalbinio tyrimo rezultatai parodė, kad pagal analizuojamus rodiklius anglakalbiai mokslininkai sąšvelnius vartoja dažniau nei lietuviai, o pragmatiniai sąšvelnių vartosenos ypatumai panašūs straipsniuose abiejomis kalbomis.Reikšminiai žodžiai: Akademinis diskursas; Autoriaus pozicija; Sąšvelniai; Academic discourse; Author stance; Hedging.

ENThe object of this dissertation is hedging in Lithuanian and English research articles in the field of humanities and biomedical sciences. The aim of the research is to identify hedging devices and functions in linguistic and medical research articles in Lithuanian and English and to explore to what extent hedging is language-specific and discipline-specific. As there is a great variety of linguistic resources which convey the pragmatic function of hedging, this research is limited to certain lexical hedges: modal verbs, lexical verbs and adverbials, which are analysed within the conceptual categories of epistemic modality, evidentiality and vagueness. The results of the research suggest that the variety of hedging devices is determined by the discipline, whereas the type of the most frequent lexical hedges depends on the language (English vs. Lithuanian). The frequency of hedges used in the analyzed research articles depends both on the language and discipline. The results of the cross-disciplinary research show that both Lithuanian and English authors of medical texts tend to use fewer hedges than linguists. The variety of hedges employed in the analyzed articles of both disciplines is also different. In both Lithuanian and English linguistic articles a greater variety of hedges has been observed. The results of the cross-linguistic research indicate that according to the main parameters of the analysis, the English authors of the analyzed research articles employ hedges more frequently than the Lithuanian authors. The pragmatic functions performed by hedges are similar in both Lithuanian and English analyzed articles.

• Autoriaus pozicijos adverbialai ir adverbializacija lietuvių mokslo kalboje / Antanas Smetona, Aurelija Usonienė. Kalbotyra. 2012, t. 64(3), p. 124-139.
• Evidential adjectives in Lithuanian academic discourse / Anna Ruskan. Kalbotyra. 2012, t. 64(3), p. 103-123.
• Galimybė, tikimybė ir siekiamybė senatvės pensijų kaupimo fondų reklamose / Rasa Dobrižinskienė. Filologija. 2013, Nr. 18, p. 45-55.
• Kalbotyros straipsnių sąsajos su kitais mokslo tekstais / Eglė Kontutytė. Terp taikamosios kalbotėros barų / sudarė: Inga Hilbig, Kristina Jakaitė-Bulbukienė, Eglė Žurauskaitė, Inga Daraškienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2023. P. 181-196.
• Komplementiniai predikatai ir jų multifunkcionalumas: lietuvių kalbos tekstynais paremtas tyrimas / Aurelija Usonienė. Darbai ir dienos. 2012, t. 58, p. 223-233.
• Konstrukcijos su nederinamuoju neveikiamosios rūšies dalyviu „galima“: diskurso žymiklio link / Jolanta Šinkūnienė. Darbai ir dienos. 2020, t. 74, p. 77-96.
• Lithuanian academic discourse revisited: features and patterns of scientific communication / Anna Ruskan, Helen Hint, Djuddah Arthur Joost Leijen, Jolanta Šinkūnienė. Open linguistics. 2023, 9, 20220231, p. 1-19.
• Lithuanian academic phrase usage in bachelor’s theses of five main fields of science / Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Vilma Zubaitienė. Valoda: nozīme un forma 2022, 13, p. 105-123.
• Lithuanian academic vocabulary: a corpus-based study / Agnė Lisauskaitė. Valoda: nozīme un forma 2019. 10, p. 147-162.
• Metadiscourse in Lithuanian linguistics research articles: a study of interactive and interactional features / Anna Ruskan, Greta Maslauskienė. Kalbotyra. 2023, t. 76, p. 90-120.
• Reformulation markers in academic discourse: a cross-linguistic and cross-disciplinary study / Jolanta Šinkūnienė. Jezikoslovlje. 2019, vol. 20, iss. 3, p. 531-553.
• The Textual influences of Jacob Ledesma’s catechism and the catechism of Mikalojus Daukša on the anonymous catechism of 1605 / Anželika Smetonienė. Kalbotyra. 2016, t. 68, p. 148-179.
• Vertinimas nusikaltimų diskurse / Sigita Jakimovienė. Darbai ir dienos. 2019, t. 71, p. 33-60.