Vaikų, kurių tėvai išvykę iš Lietuvos, psichosocialinis funkcionavimas viduriniojoje vaikystėje : disertacija

LTVaikai, kurių tėvai dėl darbo migracijos negyvena kartu, suteikia unikalią galimybę tyrinėti vaikų išsiskyrimo su tėvais patirties problematiką, o ši tema jau ilgą laiką domino tyrėjus. Tyrimo tikslas buvo ištirti viduriniosios vaikystės vaikų, augančių atotolio šeimose, psichosocialinį funkcionavimą ir nustatyti jo sąsajas su individualiais vaiko ir šeimos konteksto veiksniais. Disertacijoje remtasi raidos psichopatologijos požiūriu į vaiko raidą. Vaikų šeimos reprezentacijos analizuotos remiantis prieraišumo teorija. Disertacijoje ginami du teiginiai, kurie teigia, kad atotolio šeimų vaikų psichosocialinis funkcionavimas nėra prastesnis nei Lietuvos reprezentacinės imties vaikų (1) ir kad šeimos reprezentacijos yra svarbesnės atotolio šeimų vaikų psichosocialiniam funkcionavimui nei sociodemografiniai veiksniai (2). Ištirti 208 vaikai, gyvenantys skirtingos struktūros šeimose. Pritaikius psichologines metodikas, įvertintas jų psichosocialinis funkcionavimas, šeimos reprezentacijos ir sociodemografiniai, su migracija susiję, auklėjimo veiksniai. Disertacijoje analizuojama, su kokiais veiksniais yra labiausiai susijęs atotolio šeimų vaikų psichosocialinis funkcionavimas ir kiek jų prisitaikymui buvo svarbios šeimos reprezentacijos. Aptarti tyrimo ribotumai.Reikšminiai žodžiai: Darbo migracija; Rizikos ir apsaugantys veiksniai; Šeimos reprezentacijos; Raidos psichopatologija; Work migration; Risk and protective factors; Family representations; Developmental psychopathology.

ENThe group of children, whose parents are not separated, but live separately because of work migration, constitutes a unique opportunity for research on the topic of parent-child separation. Aim of the study was to investigate the psychosocial functioning of children from migrant families and determine how it is related to individual child‘s and family context‘s factors. Two statements were defended in dissertation: that the psychosocial functioning of children from migrant families was as good as of children from Lithuania‘s representative sample (1) and that internal family representations were more important factors for the psychosocial functioning of children then sociodemographic factors. The dissertation is based on developmental psychopathology approach. 208 children from different family settings participated in the study. Using questionnaires and projective technique, the psychosocial functioning, internal family representations and sociodemografic, parenting and other factors were assessed. The analysis was carried out seeking to determine the most important factors related to the psychosocial functioning of children from migrant families. The role of family representations for the adaptation of children was discussed and the guidelines for further research were delineated.

• Po migracijos į Lietuvą grįžusių vaikų ir paauglių psichologinė gerovė / Monika Skerytė-Kazlauskienė. Sveikatos mokslai. 2021, t. 31, Nr. 1, p. 75-79.
• Senelių, prižiūrinčių anūkus laikinos migracijos procese, rekonstruoti pagalbos naratyvai / Gedas Malinauskas. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2019, 23, p. 121-139.