Trauminis subjektas Ričardo Gavelio "Vilniaus pokeryje" ir Antano Škėmos "Baltoje drobulėje"

LTStraipsnyje aptariamas trauminės/krizės asmenybės tipas dviejuose romanuose – Antano Škėmos „Balta drobulė“ ir Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“. Pagrindinis dėmesys skiriamas veikėjų psichinės logikos, etikos ir estetikos sutrikimams nagrinėti. Remiamasi kultūrinės psichologijos bei klasikinės ir postmoderniosios psichoanalizės metodais. Taip pat kalbama apie pagrindinių veikėjų psichikos dezintegraciją, decentralizaciją bei išgyvenimų intensyvumą. Kaip vienas svarbiausių faktorių, lemiančių abiejų romanų personažų elgesio dinamiką, traktuojamas balansavimas tarp Jaqueso Lacano apibrėžtos realybės ir Tikrovės plotmių. Teksto pabaigoje išvedama, kad romanų veikėjai negeba išsivaduoti iš trauminių patirčių, jų psichika dezintegruota bei decentralizuota, intensyvūs išgyvenimai netampa išsigelbėjimu. Trauminiai išgyvenimai, kuriuos personažai patiria nediskursyvioje Tikrovėje yra nepasiekiami atsidūrus diskursyvioje realybėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Decentralizacija; Dezintegracija; Intensyvumas; Realybė; Tikrovė; Trauma; Decentralization; Desintegration; Intensity; Reality; Trauma.

ENArticle discusses the type of crisis / trauma personality in Antanas Škėma's novel "Balta drobulė" and Ričardas Gavelis' novel "Vilniaus pokeris". The psychological logic, ethics and aesthetics of the personages is analyzed from the culture psychological and psychoanalytical point of view. The psyche of the main characters, Vargalys and Garšva, is desintegrating, decentralized and very intense. The main factor in the psychological dynamics is a balancing between reality and Reality. The articles concludes that protagonists of the novels are unable to deal with their traumatic experiences, their psyches are desintegrated, decentralized, and intensity of life is not a solution. The trauma, experienced in non-discursive Reality, has no expression in a discursive reality. [From the publication]