Sovietinis pasaulis ir (ne)sovietinis herojus Vlado Šimkaus poezijoje

LTStraipsnyje analizuojama Vlado Šimkaus poezija, daugiausia ankstyvoji arba vadinamoji „perkūnsarginė“, siekiant parodyti, kaip eilėraštyje konfrontuoja poetika ir oficialios ideologijos (sovietinio diskurso) elementai. Šimkaus poezijoje beveik neužtiksime žinomiausios sovietmečio tekstinės strategijos – ezopinės kalbos, tačiau joje esantys sovietinio diskurso elementai, kartais tiesiog reprezentuojantys gyvenamąjį pasaulį, o kartais tampantys duokle cenzūrai, ima iš vidaus ardyti pačią sovietinio diskurso struktūrą. Tokios dekonstrukcijos šaltinis – klausiantis ir tikrove egzistenciškai interpretuojantis subjektas. Straipsnyje taip pat keliami bendresni sovietinio laikotarpio literatūros interpretavimo klausimai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ezopo kalba; Pokolonijizmas; Recepcijos teorija; Sovietinis diskursas; Vladas Šimkus; Aesopean language; Aesopen language; Postcolonialism; Reception theory; Soviet discourse; Vadas Šimkus; Vladas Šimkus.

ENArticle presents the analysis of Vladas Šimkus poetry, written in 1960-1973. Special attention is paid to so called quasi-official verses in order to highlight the confrontation between the poetics and the elements of the official ideology (soviet discourse). The poet does not exercise the allegorical poetics of so called Aesopean language, the most popular strategy to oppose the soviet regime. However, the elements of soviet discourse, which either represent the Lebens Welt or present the tribute to censorship, are also deconstructing agents of the structure of soviet discourse. The "author" of the paradox is the subject of the poem, which questions and existentially interprets reality. The article also discusses the theoretical questions concerning the interpretation of soviet-time literature. [From the publication]