The Education of national minorities in post-totalitarian country : unique traditions and tendencies of changes

LTStraipsnio preambule pasirinktas žinomas šiuolaikinio lietuvių filosofo Donskio posakis „Pototalitarinė visuomenė yra nuoširdžiai savo atvirumu patikėjusi uždara visuomenė". Šiame posakyje slypi gili įžvalga, leidžianti pradėti diskusiją apie pototalitarinės visuomenės narių mentaliteto ypatumus. Šis straipsnis skirtas Lietuvos tautinių mažumų Švietimo analizei, atskaitos tašku pasirinkus visuomenės multikultūriškumą. Straipsnio tikslas - aptarti tradicinius tautinių mažumų švietimo Lietuvoje bruožus (nuo 1918 m.) ir atskleisti, kokią įtaką šie bruožai turi tolesnei tautinių mažumų švietimo raidai šiuolaikinėje Lietuvoje. Analizuojant tautinių mažumų švietimą, bandoma atskleisti, kokius tautinių mažumų poreikius skirtingais istoriniais laikotarpiais tenkina tautinių mažumų atstovų švietimas atskirosiose tautinių mažumų mokyklose, bendrojoje (lietuviškojoje) mokykloje. Tokia perspektyva leido suformuluoti moksline problemą: kiek tautinių mažumų Švietimas Lietuvoje atliepia visuomenės multikultūriškumo idėją? Straipsnis sudarytas iš dviejų dalių. Pirmojoje nagrinėjama visuomenės multikultūriškumo idėja, antroji skirta Lietuvos tautinių mažumų švietimo analizei. Atlikta analizė leido suformuluoti tokias išvadas: 1. Egzistuojanti tradicinė tautinių mažumų švietimo praktika Lietuvoje (atskirosios mokyklos) yra demokratiška ir liberali, bet ji neakcentuoja kultūrinio pliuralizmo sąveikos multikultūrinėje visuomenėje.Tai, kad vis daugiau nelietuvių vaikų ateina į lietuviškąsias mokyklas, rodo, jog lietuviškosios mokyklos realiai tampa multikultūrinėmis. Atskirosios tautinių mažumų mokyklos taip pat nėra tautiškai vienalytės. Tokia situacija verčia pradėti galvoti apie naują tautinių mažumų švietimo, o tuo pačiu ir švietimo visiems, strategiją Lietuvoje. 2. Vienas iš pasirinkimų galėtų būti tarpkultūrinio Švietimo strategija, jau seniai žinoma ir priimta Vakarų Europoje. Ši švietimo strategija skatina kultūrinio pliuralizmo sąveiką tarp skirtingų etninių grupių, sudaro prielaidas ugdyti atviros visuomenės narius. Tokia švietimo strategija ypač svarbi pototalitarinei visuomenei, siekiančiai tapti atvira, demokratine visuomene. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daugiakultūrinis švietimas; Daugiakultūriškumas; Daugikultūriškumas; Nacionalinių mažumų ugdymas; Pliuralizmas; Tautinės mažumos, tautinių mažumų švietimas; Švietimas Lietuvoje; Education in Lithuania; Education of National Minorities; Multicultural education; Multiculturalism; Multicuturalizm; National Minorities; Pluralizm.

ENThis paper deals with the specific features of education of national minorities in post-totalitarian country. The education of national minorities is analyzed from the perspective of the multiculturalism of society and with special attention to inter-ethnical interaction in society, on the reflection of this interaction on education of national minorities. The paper presents the case of Lithuania as post-totalitarian country: short historical review (from 1918) and the possible ways for developing the education of national minorities and the analysis of the tendencies of changes. [Text from author]