Lietuvių tautosaka Juliaus Kruno darbuose
LTJuliaus Leopoldo Frederiko Krūno (1835 – 1888) literatūrinė kūryba nėra gausi, tačiau mokslinė veikla įnešė svarų indėlį į suomių literatūros, folkloro, estų tautosakos tyrinėjimus. J. Krūnas laikomas istorinio-geografinio metodo folkloristikoje pradininku, jis pirmasis suomių dainų lyginimams pasitelkė kitų, net negiminingų tautų medžiagos. Iš tokių jo veikalų pirmiausia minėtina „Suomių literatūros istorija" (1885), kurios pirmoji dalis buvo skirta „Kalevalos” runų lyginamosioms studijoms. Stebina pateikiamos medžiagos gausa: lyginama su samių (lapių), mordvių, čeremisų, zyrianų, votiakų, ostjakų, vogulų, vengrų, nencų, totorių, mongolų, germanų, slavų, lietuvių, graikų, finikiečių, asirų, babiloniečių, egiptiečių, persų šaltiniais bei Biblijos medžiaga. Pateikdamas šias paraleles, J. Krūnas tikėjo galėsiąs išsiaiškinti „Kalevalos" runų kilmę ir pirminius motyvus, kadangi, jo nuomone, didesnė medžiagos dalis yra atėjusi iš kaimyninių tautų. J. Krūnas tyrinėjo ir lietuvių liaudies dainas, nes tikėjo, kad jos gali padėti nustatyti runų kilmę. Be to, bendrame lietuvių bei suomių dainų poetiniame pasaulyje jis matė neabejotiną tarpusavio ryšį. J. Krūnas stengėsi visapusiškai atskleisti suomių, lietuvių ir latvių tautosakos bendrybes, tam pasitelkdamas ir dainas, ir pasakas, ir mitologiją. Ypač daug dėmesio skyrė L. Rėzos paskelbtoms mitologinėms lietuvių liaudies dainoms, kuriose matė įkūnytus pirminius „Kalevalos” runų motyvų vaizdus. Straipsnio autorius akcentuoja, kad J. Krūnas dar XIX a. pabaigoje praskynė kelią baltų ir Pabaltijo, finų senųjų folklorinių ryšių tyrinėjimui.Reikšminiai žodžiai: Augustas Alkvistas, "Kalevala"; Augustas Robertas Niemis; Dainos; Darbai; Gyvenimas; Julius Krūnas; Tautosaka; Suomiai; Suomija (Finland); Tautosaka; Veikla; Activities; August Ahlqvist; August Niemi; Finland; Finns; Folklore; Julius Krohn; Life; Lithuania; Lithuanian folklore; Songs.
