Vaikų psichologinis prisitaikymas ir jo kaita vaikų išsiskyrimo su tėvais kontekste

LTTėvų emigracija lemia šeimos struktūros, santykių šeimos sistemoje pokyčius, kurie iš esmės pakeičia įprastą, nusistovėjusią tvarką. Todėl tikėtina, kad šie pokyčiai gali pareikalauti didesnių vaiko vidinių išteklių ir kelti grėsmę palankiam jo psichologiniam prisitaikymui. Šiame darbe problemai analizuoti pasitelktas teoriškai pagrįstas vientisas raidos psichopatologijos požiūris. Viena iš raidos psichopatologijos studijose keliamų idėjų yra ta, kad sėkmingas vaikų psichologinis prisitaikymas, kuris pasireiškia žemu elgesio bei emocinių sunkumų ir aukštu kompetencijų lygiu, iš esmės yra ne vieno atskiro, o patiriamų daugelio veiksnių sąveikos ir jų sankaupos nulemtas rezultatas. Todėl šiame darbe pirmiausia įvertinamas tėvų emigraciją patyrusių vaikų psichologinis prisitaikymas, jo rodiklių raiška lyginama su Lietuvos vaikų norminės imties bei kitokią išsiskyrimo su tėvais patirtį turinčių ir jos neturinčių vaikų, remiantis tęstinio tyrimo rezultatais analizuojami galimi tėvų emigraciją patyrusių vaikų psichologinio prisitaikymo kaitos būdai. Taip pat siekiama pritaikyti daugeriopos rizikos ir rizikos sankaupos idėją vaikų išsiskyrimo su tėvais problemai analizuoti – nustatyti, kokie veiksniai galėtų sudaryti daugeriopą šių vaikų riziką ir įvertinti, kurie iš tų veiksnių yra svarbūs vaikų psichologiniam prisitaikymui aiškinti.Reikšminiai žodžiai: Psichologinis prisitaikymas; Vaikų išsiskyrimas su tėvais; Daugeriopa rizika; Psychological adjustment; Children-parents separation; Multiple risk.

ENParents’ emigration results in changes in the family structure and the relations in the family system that fundamentally replace the usual and well-established order. Such transformations may require larger internal resources from a child and endanger his / her favourable psychological adjustment. The approach of developmental psychopathology was employed for the problem analysis. One of the ideas raised in the developmental psychology studies is that a successful psychological adjustment of children, which manifests itself through a low level of behavioural and emotional problems and a high level of competences, is essentially determined by an interaction of a number of experienced factors and their cumulation rather than a result conditioned by an isolated factor. Therefore, firstly psychological adjustment of children exposed to parents’ emigration is evaluated in this work, the expression of its indicators is compared with those of children in the national sample, children exposed to different forms of separation from their parents and children without such experience and on the basis of the repeated research, possible pathways of change in psychological adjustment of children are studied. An attempt is also made to apply the idea of multiple risk and cumulative risk for the analysis of the problem of children-parents separation: to identify the factors that may comprise the multiple risk of such children and to evaluate their importance interpreting children’s psychological adjustment.

• Daugeriopos rizikos idėjos pritaikymas vaikų išsiskyrimo su tėvais kontekste : vaikų psichologinio prisitaikymo sunkumus prognozuojantys veiksniai / Tomas Lazdauskas. Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos. 2011, d. 4, p. 44-58.
• Emigracijoje esančių šeimų vaikų ugdymo problemos: mokytojų požiūris / Jurgita Jurevičienė, Rita Makarskaitė-Petkevičienė. Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos. 2011, d. 4, p. 59-81.
• Expression of national identity of pre-school Lithuanian children in emigration / Sigita Montvilaite, Aldona Mazolevskiene, Ieva Keruliene. Procedia - social and behavioral sciences. 2015, 197, p. 877-884.
• Ikimokyklinio amžiaus vaikų tautinio identiteto formavimo(si) ypatumai emigracijoje / Aldona Mazolevskienė, Sigita Montvilaitė. Pedagogika. 2013, 109, p. 33-38.