Judėjimo negalią turinčių asmenų lyties tapatumo konstravimas : disertacija

LTDisertacijos tikslas yra atskleisti, kaip lyties tapatumą konstruoja judėjimo negalią turinčios moterys ir vyrai. Darbe analizuojama, kaip lyties tapatumo konstravimą veikia fiziškai neįgalus kūnas ir kokie judėjimo negalią turinčių moterų ir vyrų lyties tapatumo konstravimą įgalinantys ir apsunkinantys veiksniai išryškėja gyvenimo istorijų pasakojimuose. Negalią turinčių vyrų ir moterų lyties tapatumo konstravimas analizuojamas pasitelkiant biografinį metodą, leidžiantį atskleisti subjektyvią neįgalių asmenų perspektyvą. Tyrimas parodė, kad lyties sąveikoje su kitomis socialinėmis kategorijomis ir sociokultūrinėmis sąlygomis formuojasi savitos neįgalaus asmens patirtys ir tapatumas, įtraukiantis tiek tradicines, tiek alternatyvias moteriškumo ir vyriškumo suvoktis. Moteriškumo ir vyriškumo suvokimui bei praktikoms itin reikšmingas amžius, negalios įgijimo laikas, socializacija prigimtinėje šeimoje ir patirtys skirtingose gyvenimo sferose. Tyrimas taip pat atskleidė, kad konstruodami lyties tapatumą negalią turintis vyras ir moteris siekia savarankiškai apsispręsti visose gyvenimo srityse ir užsitikrinti savarankiškumą. Tai leidžia paneigti negalią turinčio asmens, kaip negalinčio pasirinkti, pasyvaus ir belyčio, stereotipą. Belytiškumo įsivaizdavimus griauna informantų dalyvavimas moteriškomis ar vyriškomis laikomose praktikose. Tyrime išryškėjusios skirtingos moterų ir vyrų gyvenimo patirtys ir pasitelkiamos strategijos, formuojant vyriškumą ir moteriškumą, parodo lyties tapatumo konstravimo kompleksiškumą ir sudėtingumą.Reikšminiai žodžiai: Negalia; Lytis; Lyties tapatumas; Disability; Gender; Gender identity.

ENThe aim of this dissertation is to reveal how gender identity is constructed by women and men with motor disabilities. The work analyzes how the physically disabled body affects the construction of gender identity and what are the factors that empower and aggravate gender identity formation. It is revealed by the life-story interviews that are conducted with men and women who experience motor disabilities. This method allows us insight into the subjective perspective of the disabled. The research has revealed that gender, interacting with other social categories and socio-cultural conditions, provides a basis for particular experiences and identity of disabled person, which includes both traditional and alternative understanding of masculinity and femininity. The age of a person, the particular time of becoming disabled, primary socialization, and other experiences in various life spheres are particularly important for the conceptions and practices of masculinity and femininity. Regarding the process of gender identity construction, the research has also revealed the importance of disabled person’s independent decision-making and autonomy in all of life domains. Hence this allows us to counteract the stereotype of disabled person as the one who cannot decide, is passive and genderless. Informants negate the image of genderlessness by participating in practices that are considered masculine or feminine. The research has highlighted different life experiences of women and men as well as the strategies for constructing masculinity and femininity. That indicates the complexity and difficulty of gender identity formation.