Child's rights and policy: the contexts of social-educational reconstructions : disertacija

LTDisertacija atskleidžia, kaip valstybė kuria santykius su vaiku kaip individu, turinčiu teises, bei kaip Lietuvos socialinė politika remia vaikus kaip grupę visuomenėje. Parodoma, kaip konstruojamas vienas iš svarbiausių humanistinės pedagogikos kontekstų: vaikų ir suaugusiųjų santykių analizėje vaikai yra centrinė ašis. Tyrimo tikslas – teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti besivystančioje Lietuvos gerovės valstybės sampratoje vaiko teisių socialinių edukacinių kontekstų esmę ir pademonstruoti jų reikšmingumą žinių rekonstrukcijoms. Tai kokybinis tyrimas, kuris remiasi postmodernistinio konstruktyvizmo paradigma. Analizuojami Lietuvos 1990-2001m.m. vaiko teisių ir politikos socialiniai edukaciniai kontekstai ir palyginami su šešių senosios demokratijos gerovės valstybių - Švedijos, Norvegijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos – kontekstais. Analizė remiasi Esping-Andersen gervės valstybių režimų tipologija. Tyrimas atskleidė jog besiformuojantis Lietuvos gerovės valstybės režimo modelis neatitinka Esping-Andersen gerovės valstybių tipologijos vaikų politikos požiūriu. Lietuvos vaiko politikos plėtra stokoja vaiko gyvenimo sampratos, kuri būtų grindžiama požiūriu į vaiką kaip individą. Konstruojama nepalanki vaikui politika. Tyrimas atskleidė jog vaiko teisių ir politikos sampratos ir situacijos analizė socialinių edukacinių kontekstų paradigmoje yra perspektyvi. [Iš leidinio]

ENThe dissertation reveals how the state establishes relations with the child as individual having rights and how the Lithuanian social policy supports children as a society group. It shows how one of the most important contexts of humanistic pedagogics is constructed: in analysis of child-adult relations children are the central axis. The purpose of the study is to theoretically ground and empirically study the essence of social educational contexts of children’s rights in the Lithuanian concept of the welfare state and to demonstrate their significance for knowledge reconstructions. This is qualitative research based on the paradigm of post-modernist constructivism. It analyses social educational contexts of children’s rights and policies of Lithuania in 1990-2001 and compares them with the contexts of six old democratic welfare states – Sweden, Norway, Denmark, France, Germany and the United Kingdom. Analysis is based on typology of Esping-Andesen regimes of welfare states. The study has revealed that in the forming Lithuanian model of the welfare state regime does not match the Esping-Andersen typology of the welfare state as regards the child policy. Development of the Lithuanian child policy lacks the concept of a child’s life which would be based on the attitude to the child as an individual. A child-unfriendly policy is construed. The study has revealed that analysis of the concept and situation of the children’s rights and policies in the paradigm of social educational contexts is promising.