Vientisinio sakinio skiriamųjų ženklų vartojimas XIX a. vidurio lietuviškuose raštuose: vienarūšės ir aiškinamosios sakinio dalys

LTStraipsnyje nagrinėjami vientisinio sakinio sintaksinių vienetų – vienarūšių ir aiškinamųjų sakinio dalių – skyrybos ypatumai XIX a. vidurio lietuviškuose raštuose. Šių sakinio dalių skyrybos dėsningumams aptariamojo laikotarpio rašomojoje kalboje nustatyti buvo pasirinkti Mikalojaus Akelaičio, Juozo Silvestro Dovydaičio, Motiejaus Valančiaus, Henriko Balevičiaus ir Kazimiero Michnevičiaus-Mikėno originalūs ir verstiniai prozos veikalai. Atliktas tyrimas atskleidė, kad XIX a. vidurio lietuvių raštijoje ima formuotis apibrėžtesnė ir nuoseklesnė vienarūšių ir aiškinamųjų sakinio dalių skyrybos sistema, jau matomi norminės skyrybos pradmenys (neretai skyryba labai šiuolaikiška), nors dar pasitaiko svyravimų ir nevienodumų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: XIX a. lietuviški raštai; Skyryba; Vienarūšės sakinio dalys; Aiškinamosios sakinio dalys; Lithuanian texts; Punctuation; Homogeneous parts of the sentence; Explanatory parts of the sentence.

ENThe studies of history of the Lithuanian language give only a general outline of the use of punctuation marks in the 16th-18th century texts. Systematic research of the development of punctuation of the Lithuanian language has been lacking to this day. No special studies have dealt with the punctuation of the mid-19th century Lithuanian texts. To determine the simple-sentence punctuation patterns in the written language of the period under discussion, original prose texts and translations by M. Akelaitis, J. S. Dovydaitis, M. Valančius, H. Balevičius and K. Michnevičius-Mikėnas were selected. The systematic data analysis revealed that in the Lithuanian texts of the mid-19th century the punctuation of asyndetic homogeneous parts of the sentence is most consistent. There is a clear tendency to separate the homogeneous parts of the sentence when they are linked by adversative conjunctions. The omission of a punctuation mark between the homogeneous parts of the sentence linked by non-repetitive conjunctions is comparatively consistent. The punctuation of the homogeneous parts of the sentence connected by repetitive conjunctions is still rather irregular. There is a tendency to separate the explanatory parts of the sentence. A dash takes the position of a comma in the punctuation of the explanatory parts of the sentence. A semi-colon in the text by M. Valančius carries the signs of individuality and the features of stylistic punctuation. The Lithuanian texts of the mid-19th century already witness the development of a more definite and consistent punctuation system, and the origins of standard punctuation can be observed (punctuation is very modern in quite a number of cases), even though fluctuations and variations are still rather common. [From the publication]