Aukštąjį išsilavinimą turinčių bei jo siekiančių asmenų padėties darbo rinkoje įvertinimas
LTRinkos ekonomikos sąlygomis Lietuvoje nuolat didėja aukštąjį išsilavinimą turinčios darbo jėgos kokybės svarba. Tačiau vis dar egzistuoja asmenų su aukštuoju išsilavinimu nedarbo problema. Straipsnio tikslas – įvertinti aukštąjį išsilavinimą turinčių ir jo siekiančių asmenų padėtį darbo rinkoje. Kaip rodo tyrimo duomenų analizės rezultatai, kas antras aukštąjį išsilavinimą turintis bedarbis nori mokytis toliau. Tačiau viena iš esminių jų tolesnio profesinio tobulėjimo kliūčių – lėšų stoka. Autorių nuomone, sprendžiant minėtas problemas, bendradarbiavimo tarp Lietuvos darbo biržos bei Švietimo ir mokslo ministerijos rezultatas galėtų būti bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, grąžinimo į darbo rinką programa. Net 19 proc. apklaustųjų bedarbių nori dalyvauti savo verslo organizavime (tai rodo gana dideles potencialias bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, verslumo galimybes). Didžiausias naujų darbo vietų kūrimo rezervas yra smulkus ir vidutinis verslas. Siekiant realiai padėti bedarbiams su aukštuoju išsilavinimu, autoriai rekomenduoja praplėsti Užimtumo fondo remiamų darbų galimybes, taikant šią priemonę savo verslą pradedantiems aukštąjį ir kitokį išsilavinimą turintiems bedarbiams, kurie dalyvauja teritorinių darbo biržų organizuojamoje savo verslo programoje. Neretai išreiškiama ekspertų vertinimais grindžiama nuomonė, kad gausėjant studentų, prastėja jų rengimo kokybė. Todėl svarstytinas vienas iš galimų scenarijų – gerinti aukštųjų mokyklų studentų rengimo kokybę, sparčiai nedidinant arba įšaldant į aukštąsias mokyklas priimamų asmenų skaičių.Reikšminiai žodžiai: Darbo rinka; Padėties vertinimas; Situacija; Vertinimas; Žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą; Evaluation; People with higher education; Situation assessment; The labor market; The labour market; The situation.
ENThe purpose of this article is, firstly, to show the possibilities qualitative research genre in analyzing such a subtle phenomenon as reflection. Reflection means individual's readiness to consider, in a thoughtful way, subjects that do come within the range of experience, readiness that contrasts strongly with the disposition to pass judgment on the basis of a mere custom, tradition prejudice, and thus shun the task of thinking. And, secondly, it was to analyze how teachers or students reflect on their lessons. The main issue for the research was to analyze whether different approaches to reflection have different impact on how teachers and students think about their instructional and learning strategies. This study was carried out within the framework of a qualitative research approach called phenomenography (Marton, 1981, 1988). The main strategy of the research was video and audio recordings and microanalysis of language units and interactions received from the Uanscriptions. [From the publication]
- Jaunimo (bedarbių) konkurencijos darbo rinkoje galimybės / Arūnas Pocius, Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė. Filosofija. Sociologija. 2001, Nr. 4, p. 25-34.
- Studijų kokybė: aukštųjų mokyklų absolventų vertinimai / Bronė Čėsnaitė. Filosofija. Sociologija. 2002, Nr. 3, p. 27-34.
