Holokausto pasekmių sprendimo ir žydų turto restitucijos komplikacijos Lietuvoje (1990-2011 m.)

LTHolokausto ir genocido supratimo, istorinio teisingumo atkūrimo, istorinių žydų ir lietuvių naratyvų nesutapimai, antisemitiniai ir antilietuviški pasisakymai, humanitarinio profilio klausimų bei vertinimų skirtumai veikė ne tik lietuvių ir žydų santykius, bet ir nepriklausomos Lietuvos politiką. Straipsnyje siekiam tuos skirtumus aptarti, nes daugelis jų stabdė ryžtingą politinę valią žydų turto restitucijos ar kompensacijos skyrimo klausimais. Lietuvos Sąjūdis, pirmosios nepriklausomos Lietuvos vyriausybės, nors ir suprato gerų santykių su žydais svarbą, sunkiai tvarkėsi su holokausto pasekmių klausimu, kuris Lietuvai tapo svarbus ne tik kaip istorinės atsakomybės, bet ir kaip tarptautinė arba užsienio politikos problema. Lietuvos tarptautinės integracijos planai paskatino keisti istorinių aplinkybių sužalotus savo istorijos naratyvus. Visgi holokausto tragedijos kaip savos tragedijos supratimą, vietos nacių talkininkų vaidmens suvokimą žydų žudynėse, restitucijos klausimų sprendimą Lietuvoje lėmė tai, jog nuo sovietinio režimo nukentėję lietuviai yra nepatenkinti, kad nekeliamas sovietinio režimo nusikaltimų klausimas, jie nepasmerkti tarptautiniu lygmeniu. Žydų ir lietuvių naratyvai iš esmės nesikerta, jeigu atsakingai vykdomi istoriniai tyrimai atskleidžia abiejų totalitarinių režimų nusikaltimus, įvertindami nusikaltėlius ir didvyrius, deramai pagerbiant jų aukas, nepolitizuojant skaudžios istorijos įvykių ir neprimetant kolektyvinės atsakomybės už nusikalstamus individų veiksmus, geranoriškai ieškant savitarpio supratimo ir taikaus sugyvenimo būdų.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Holokaustas; Izraelis; Kolektyvinė atsakomybė; Lietuvos nepriklausomybė; Žydai; Žydai, Jungtinės Amerikos Valstijos; Žydų turto restitucija; Collective reponsibility; Holocaust; Israel; Jewry; Lithuania; Lithuania's independence; The second world war; USA.

ENDiscrepancies of understanding of the Holocaust and genocide, restoration of historic justice, mismatch of historic Jewish and Lithuanian narratives, anti-Semitic and anti-Lithuanian statements, differences of issues and evaluations of humanitarian profile affected not only relationship between the Jews and Lithuanians but also politics of independent Lithuania. The article aims to discuss the mentioned differences as the majority of them blocked resolute political will on issues of Jewish property restitution and compensations. Lithuanian Reform Movement, the first governments of independent Lithuania understood the importance of good relationship with Jews but despite that experienced difficulties in dealing with the issues of the outcomes of the Holocaust, which became important for Lithuania not only as historical responsibility but also a problem of international and foreign policy. International integration forced Lithuania to change its historical narratives harmed by historical consequences. Nonetheless, understanding of the Holocaust as national tragedy, perception of the role of local Nazi supporters in the massacre of the Jews, and the resolution of restitution issues was encouraged by the fact that Lithuanians who suffered from the Soviet regime were unhappy that the issue of the Soviet regime crimes are not raised, they were not condemned on international level. The narrative of Jews and Lithuanians basically do not collide if responsible historical researches reveal crimes of both totalitarian regimes, naming criminals and heroes, properly honouring victims, non-politicizing sensitive history events and not enforcing collective responsibility for criminal actions of individuals, looking for understanding in good faith and peaceful ways to live together.