Priesagų -(t)inis, -(t)inė daiktavardžių kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose

LTStraipsnyje aptariamas pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektose vartojamų priesagų –(t)inis, -(t)inė vedinių kirčiavimas. Tyrimo tikslas – paaiškinti šių daiktavardžių akcentuacijos dėsningumus ir polinkius, aprašyti geografinį jų paplitimą ir vartojimo intensyvumą, nustatyti galimas akcentinių variantų atsiradimo priežastis. Tiriamąją medžiagą sudaro daugiau nei 100 priesagų -(t)inis, -(t)inė daiktavardžių, išrinktų daugiausia iš Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyve saugomų 1988–2007 metų pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių šnektų garso įrašų, publikuotų šnektų žodynų ir tekstų, „Lietuvių kalbos žodyno“ ir jo papildymų kartotekos. Ištyrus nevienodą priesagų -(t)inis, -(t)inė vedinių paplitimą ir vartojimo intensyvumą tiriamose šnektose, nustatyta, kad: maždaug pusė nagrinėjamų daiktavardžių aptinkami visame plote, o likusieji paliudyti vienos, kelių ar keliolikos šnektų; pagrindinis keleriopai kirčiuojamų vedinių kirčiavimo variantas aptinkamas visame pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių plote, o gretiminis – tik pavienėse šnektose. Kai kuriais atvejais keleriopai kirčiuojamų daiktavardžių akcentinėms gretybėms būdingas skirtingas arealinis paplitimas. Todėl pietų aukštaičių plote gali būti apibendrinta viena, o rytų aukštaičių vilniškių šnektose – kita akcentinė šių vedinių paradigma. Dvejopai toje pačioje šnektoje kirčiuojamų formų gausa skiriasi pietvakarinis pietų aukštaičių arealas, sutampantis su nustatytu linksniuojamųjų žodžių variantiškumo centru ir sudarantis vietovardžių, išlaikiusių kirtį galūnėje -ius, paplitimo ploto dalį. Taigi tikėtina, kad pietvakarinių pietų aukštaičių kirčiavimo variantiškumas gali būti palyginti senas kalbos reiškinys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akcentinis variantas; Arealinis paplitimas; Kirčiavimas; Kirčiavimo paradigma; Kirčiavimo paradigma (kirčiuotė); Pamatinis; Pamatinis žodis; Priesagų -(t)inis, -(t)inė vedinys; Variantiškumas; Žodis; Accent variant; Accentuation; Areal spread; Basic word; Derivative, accentuation; Nouns with -(t)inis, -(t)inė stems; Stress paradigm; Variance.

ENThe article is concerned with the accentuation of derivatives with the -(t)inis, -(t)inė stems used in the subdialects of the Southern Aukštaitian and Eastern Aukštaitian of Vilnius. The aim of the study is to explain the laws and tendencies of the accentuation of these nouns, to describe their geographical spread and the intensity of their usage, and to establish possible causes of the appearance of accent variants. The material under study consists of over a hundred -(t)inis, -(t)inė stem nouns. The data was mostly collected from 1988–2007 audio recordings of the subdialects of the Southern Aukštaitian and Eastern Aukštaitian of Vilnius at the Archive of Dialects of the Lithuanian Language Institute, published dictionaries and texts of the subdialects, the Lithuanian Language Dictionary and its supplementary card index. Two things demonstrate the uneven spread and the intensity of the usage of the -(t)inis, -(t)inė stem derivatives in the subdialects under study. Firstly, about half of these nouns are found in the whole area; while the rest have been recorded in one, some or several subdialects.Secondly, the main stress variant of derivatives stressed in several ways is found in the whole area of the dialects of the Southern Aukštaitian and Eastern Aukštaitian of Vilnius, while those with parallel stress only in separate subdialects. In some cases, prevalence in different areas is characteristic of accentual parallels of nouns stressed in several ways. One accentual paradigm can be characteristic of these derivatives in the Southern Aukštaitian area while a different one in the subdialects of the Eastern Aukštaitian of Vilnius. The southwestern part of the Southern Aukštaitian area is distinguished by numerous forms in the same subdialect that are stressed in two ways; the area coincides with the established centre of the variance of declined words and makes up part of the area where the place names that have kept the stress in the -ius ending are spread. It is possible that the variance of the stress of the southwestern part of the South Eastern Aukštaitian can be an old language phenomenon. [From the publication]