Rytų slavų įvaizdis ir funkcija Alberto Vijūko-Kojalavičiaus SJ raštuose

LTAlbertas Vijūkas-Kojalavičius buvo labai inteligentiškas ir kultūringas Romos Katalikų Bažnyčios ir tikėjimo „aktyvistas“ ir sykiu – liepsningas krikščionių unijos gynėjas. Jis atstovavo labiausiai išsilavinusiai ir tarptautiniams ryšiams atviriausiai Romos Katalikų Bažnyčios srovei. Kaip istorikas Kojalavičius negali būti laikomas objektyviu mokslininku šiuolaikine šio žodžio prasme. Priešingai Renesanso istoriografijai, kuri dažnai pasitiki skaitytojo sprendimu ir leidžia pasirinkti vieną iš kelių istorikų pateiktų versijų, Kojalavičius pateikia vieną pasakojimą, kuris bendrais bruožais atitinka faktų tiesą, bet dažniausiai papasakotas taip, kad tampa tam tikros ideologijos skleidėju, ir tai pakeičia esmę. Taip atsitinka ne tik su religija ir centrine viso veikalo idėja – visų bažnyčių sąjunga, kurios tikslas – karas su turkais, bet ir su tuo, kas sieja valstybės interesus. Straipsnyje aptarti kai kurie Kojalavičiaus, istoriko, parašiusio veikalą, kuris, nepaisant atstovaujamos ideologijos, stebina savo vientisumu, pagrindinių istorijos linijų ir problemų sumaniu iškėlimu, atsisakiusio nereikalingų smulkmenų ir anekdotų, kad išryškėtų pagrindiniai teiginiai, išsilavinusios ir blaivios asmenybės, bruožai. Pagrindinius teiginius galima apibendrinti dviem sakiniais: „Už Lietuvos šlovę Lietuvos-Lenkijos respublikoje“ ir „Ad mjorem Dei gloriam“. Esu įsitikinusi, kad tiek Alberto, tiek jo brolio Kazimiero Kojalavičių veikalai galėtų būti gilesnių studijų objektas, tyrinėjant XVII amžiaus Europos kultūrinį, ypač Čekijos, kontekstą.Reikšminiai žodžiai: A.V.Kojalavičius; Lietuvos istorija; Rytų slavai, rusai, Albertas Vijūkas-Kojalavičius SJ, krikščioniška Europa, musulmonai, Abiejų Tautų Respublika, unija, Krikščionių Bažnyčia; A.V.Kojalavičius; Eastern Slavs, Russians, Albertas Vijūkas-Kojalavicius SJ, Christian Europe, Muslims, Commonwealth of the Two Nations, union, Christian Church; History of Lithuania.

ENAlbertas Vijūkas-Kojalavičius was very bright and cultured “activist” of the Roman Catholic Church and the belief and at the same time – a passionate supporter of the Christian union. He represented the most educated and open to international connections branch of the Roman Catholic Church. As a history scientist Kojalavičius cannot be considered as an objective scientist in the modern sense of this word. Contrary to the historiography of Renaissance, which often trusts the judgement of the reader and allows choosing between several versions of history scientists, Kojalavičius gives one story which in general matches the truth of facts but most frequently is told in a way that becomes a spreader of a certain ideology and this changes the essence. This happens not only with religion and central idea of the whole work – the union of all churches, the purpose of which is war against the Turks, but also with issues relating interests of a state. This article discusses the features of Kojalavičius as history scientist, who wrote a work which despite of the represented ideology surprises with its integrity, smart stressing of the main historic lines and problems, and who refused to include unnecessary details and jokes in order to emphasize the main statements, as an educated and sober personality. The main arguments could be summarized in two sentences: “For the Lithuanian glory in the Polish-Lithuanian Commonwealth” and “Ad mjoren Dei gloriam”. I am sure that works of Albertas and his brother Casimir could be objects of deeper studies when analysing cultural context of Europe, especially, The Czech Republic, of the 17th c.