Geopolitinė situacija Europoje ir Lenkijos - Lietuvos valstybės padalijimai

LTLenkijos–Lietuvos valstybės (Abiejų Tautų Respublikos) padalijimų problematikos ideologizavimo ištakos siekia pirmojo padalijimo laikotarpį, kada Rusijos bei vokiečių valstybių publicistika, atsitraukdama nuo padalijimų legalumo klausimo analizės tarptautinės teisės požiūriu, ėmė plėtoti Lenkijos–Lietuvos valstybės keliamos grėsmės tarptautiniam stabilumui ir jos likvidavimo būtinybės temą. Ilgą laiką vyravo vertinimas, jog dėl vidinės anarchijos ir silpnumo Lenkijos–Lietuvos valstybė nebuvo pajėgi pasipriešinti grobikiškiems kaimynų siekiams, todėl žlugo. Padalijimų vertinimo atžvilgiu Vakarų Europos istoriografijoje tik XX a. 8–9 dešimtmečiais įvyko esminių pokyčių. 200 metų dominavusias Lenkijos–Lietuvos valstybės žlugimo priežasčių paieškas pakeitė klausimai, apimantys valstybės sužlugdymo problematiką. Šiuolaikinėje istoriografijoje Abiejų Tautų Respublikos padalijimų genezės riba laikomas 1700–1721 m. Šiaurės karas, kurio metu susiformavo Lenkijos–Lietuvos valstybei nepalankus jėgų išsidėstymas Europoje. „Jėgų (galių) pusiausvyros“ doktrina, kuria XVIII a. vadovavosi didžiosios Europos valstybės, įgalino kelti valstybių padalijimų planus. Šie planai buvo realizuoti Lenkijos–Lietuvos valstybės atžvilgiu. Padalijimų metu buvo likviduota paskutinė neabsoliutinė valstybė Rytų Europoje, jos visuomenei užkertant kelią įgyvendinti visuomeninius bei politinius pertvarkymus, vedančius į modernios valstybės ir visuomenės modelio įtvirtinimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: ATR padalijimai; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Austrija (Austria); Interpretavimo pokyčiai; Istoriografija; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkijos-Lietuvos valstybė; Padalijimai; Prusija; Vakarų Europos istoriografija; Šiaurės karas; „Jėgų pusiausvyros“ doktrina; Changes of interpretation; Commonwealth of Two Nations; Commowealth of Both Nations; Great Northern War, 1700-1721; Historiography; Partitions; Partitions of Commonwealth; Prussia; Western European historiography; „Balance of power“ doctrine; Rusija (Russia).

ENThe origin of the ideologization of the problem of the divisions of the Polish-Lithuanian state (the Republic of the Two Nations) reaches the period of the first division, when the journalism of the Russian and the German states stopped analysing the lawfulness of the division from the point of view of international law and started developing the theme of the possible peril of the Lithuanian-Polish state to the international stability and the necessity of liquidation of this peril. The opinion that the internal anarchy and weakness of the Polish-Lithuanian state led to its inability to resist against predatory aims of the neighbours and consequently to its collapse long prevailed in the international community. With regard to the assessment of the divisions, significant changes in the historiography of Western Europe emerged only in the 8th–9th decades of the 20th c. The search for the factors leading to the collapse of the Polish–Lithuanian state, which had been dominating for 200 years, was replaced with the theme covering the topic of the collapse of the state. In contemporary historiography, the Great Northern War of 1700–1721, during which the distribution of powers unfavourable to the Polish–Lithuanian state formed in Europe, is considered to be the line of the genesis of the division of the Republic of the Two Nations. “The Doctrine of the Balance of Powers”, which the major European powers adhered to, enabled to plan divisions of states. These plans were realised in respect of the Polish–Lithuanian state. During the divisions, the last non-absolute state in Eastern Europe was liquidated thus blocking its society on its path to social and political reforms, which could lead to the establishment of a modern state.