Jonas Krizostomas Gintila: keli Žemaičių bibliofilo portreto bruožai

LTJonas Chrizostomas Gintila – Žemaičių vyskupystės sufraganas, generalinis vikaras-administratorius ir valdytojas (išrinktas kapitulos ir caro paskirtas 1844 m.) Alsėdžiuose dirbo paskutinius 13 gyvenimo metų. Keletas Lietuvos istorikų ((E. Aleksandravičius, K. Sendzikas, I. Šenavičienė ir kt.) tyrinėjo jo darbus hebraistikos ir žydų atvertimo klausimais. Dėl išlikusių šaltinių stokos trūksta informacijos apie Gintilos biblioteką ir jo bibliofilinius interesus. Tačiau svarbu pabrėžti, kad jo biblioteka buvo didžiausia asmeninė biblioteka XIX a. pirmojoje pusėje Lietuvoje. Biblioteką sudarė 20 000-30 000 knygų. Gintila pradėjo rinkti knygas, būdamas 25-29 metų amžiaus, studijų Vilniuje metu. Daug knygų įsigyta Peterburge, kai Gintila ėjo Romos katalikų kolegijos asesoriaus (iki 1844 m.) ir Alsėdžių vyskupo sufragano (iki mirties 1857 m.) pareigas. Gintila reguliariai ir tikslingai pirko knygos savo bibliotekai, taip pat dalyvavo aukcionuose. Jo pagrindiniai padėjėjai šiame procese buvo lietuvių kultūrinio ir tautinio judėjimo nariai M. Valančius, J. A. Pabrėža, S. Mieleška, kiti to meto intelektualai. Gintilos knygų proveniencijos rodo glaudžius jo ryšius su Vakarų Europa (pvz., G. S. I. Breitkopffo biblioteka Vokietijoje) bei Peterburgu (V. Slėnino, A. A. Plucharto, J. A. Isakovo bibliotekos ir literatūriniai salonai). Bibliotekoje vyrauja prancūzų kalba (60 proc.), vokiečių kalba – 25 proc., lotynų k. – 11 proc. Likusios knygos – hebrajų, rusų, latvių, lietuvių, anglų ir kitomis kalbomis. Atkreipiamas dėmesys, kad knygų lenkų kalba būta nedaug.Remiantis K. Sendziko informacija, bibliotekoje dominavo Religijos ir teologijos skyrius (4847 tomai). Savininko interesus rodė gausūs kalbotyros (3198 tomai), literatūros (3268 tomai), istorijos ir bibliografijos (2382 tomai) skyriai. Gintila buvo rimtas bibliofilas ir gerai išmanė bibliografiją. Jis naudojosi Ch. G. Kayserio (1782-1857), W. Heinsijaus (1768-1817), Bruneto ir kitų autorių darbais. Gintilos bibliotekos šaknys glūdi Švietimo epochoje, o pats Gintila buvo tikras ugdytojas. Jo bibliotekoje buvo galima rasti daugelio XVII-XVIII a. autorių kūrinių (Volney, Voltaire, Molière, Formey, Condillae ir kt.), ji atspindėjo Lietuvos visuomenės išsilavinusių sluoksnių mąstymą XIX a. pirmoje pusėje. Apmaudu, kad biblioteka buvo padalinta ir išsklaidyta. Daugiausia knygų saugoma Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Bibliofilas; Jonas Krizostomas Gintila; Lietuvos istorija; Sufraganas J.Kr.Gintila; Žemaičių vyskupystė; Bibliophile; Bishopric of Samogitia; History of Lithuania; Jonas Krizostomas Gintila; Suffragan J.Kr.Gintila.

ENJonas Chrizostomas Gintila was nominated bishop of Žemaitija in 1844 and spent the last 14 years of his life in Alsėdžiai. His work as hebraist and his special interest in the conversion of Jews has been explored by a number of writers (E. Aleksandravičius, K. Sendzikas, I. Šenavičienė and other). Howerer, there is not much information avaible on his library and his bibliophile interests due to seanty surviving sources. In any case, it is to be noted that his library was the largest private library in Lithuania in the first half of the 19th century. Estimates of the number of books in his library vary from 20 000 to 30 000 volumes. Gintila was already collecting books when he was 25-29 years old while he was studying in Vilnius. He acquired many books in Saint Petersburg where he was a high-ranking official at the Roman Catholic Theological College (until 1844) and while administrator of the diocese in Alsėdžiai (until his death in 1857). Gintila enlarged his library mainly by constantly and purposefully buying books as well as by participating in auction sales. The members of the Lithuanian cultural and national movement M. Valančius, J. A. Pabrėža, S. Mieleška as well as other secular and ecclesiastical intellectuals were his main assistants in this process. The provenance of Gintila's books shows that he dealt not only with bookstores and libraries in Western Europe (for example, the library of G. S. I. Breitkopff in Germany) but also in Saint Petersburg (libraries and literature salons of V. Slėnin, A. A. Pluchart, J. A. Isakov). The major part of literature in Gintila's library was in French (about 60%). 25 % of the books were in German and 11 % in Latin. The rest was in Hebrew, Russian, Latvian, Lithuanian, English and other languages. It should be noted that Polish books were a rarity in this library.According to K. Sendzikas, books of the section „Religion and Theology" predominated (4847 vols.). However, due to the interest of the library's owner, there were 3198 vols, of „Linguistics", 3268 vols, of „Literature", 2382 vols, of „History and Biographies" in the library. Gintila had good taste as a bibliophile and was well versed in bibliography. He made use of the works by such authors as Ch. G. Kayser (1782- 1857, W. Heinsius (1768-1817), Brunet and other. Gintila's library can be described as having been inspired by the Age of the Enlightment and Gintila himself as a true educator. Not only because it contained works of many authors of 17 and 18th centuries, such as Volney, Voltaire, Molière, Formey, Condillae, and others, but also because it reflected the thinking of the educated strata of Lithuanian society in the first half of the 19th century. It is a pity that the library was split and dispersed. The main part of its books is preserved in the National Library of Lithuania. [From the publication]

• Bibliofilija kaip asmenybės raiška : Kazio Varnelio biblioteka / Alma Braziūnienė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008. 271 p.
• Kazio Varnelio bibliotekos komplektavimas : specifika, būdai, šaltiniai / Alma Braziūnienė. Knygotyra. 2005, t. 45, p. 38-67.
• Knygos nuosavybės ženklas kaip knygos bibliofilinės vertės rodiklis (Kazio Varnelio bibliotekos pagrindu) / Alma Braziūnienė. Knygotyra. 2004, t. 42, p. 9-24.
• Mokslas krikśczioniśkas zemajtiśkaj paraśitas. Kunigo Jono Krizostomo Gintilos žemaitiškas katekizmas hebrajų rašmenimis / sudarymas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2009. 219 p.
• Senųjų asmeninių Lietuvos bibliotekų tyrimai: "status quo" / Alma Braziūnienė. Atminties institucijų rinkiniai / sudarytojas Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012. P. 33-65.
• Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795-1864 metais: dingęs knygos pasaulis / Arvydas Pacevičius. Vilnius : Versus aureus, 2005. 311 p.
• Zaginiony świat książki : biblioteki klasztorne na Litwie pod władzą carów / Arvydas Pacevičius. Wspolnota pamięci: studia z dziejów kultury wschodnich dawnej Rzeczypospolitej / pod red. Jolanty Gwioździk, Jana Malickiego. Katowice: Biblioteka Śląska, 2006. P. 243-254.
• Žemaičių Kalvarija: vienuolynas, bažnyčia ir Kryžiaus kelio stotys / Adomas Butrimas, Neringa Markauskaitė, Augustinas Vitėnas, Arvydas Pacevičius. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003. 178 p.